Tweet
RBS-70
Daugiau: http://kariuomene.kam.lt/lt/ginkluot...te/rbs-70.html
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra ginkluota zenitiniais raketų kompleksais RBS-70 su raketomis MkI ir apžvalgos radarais „Giraffe Mk-IV“. Ši įranga sudaro artimojo nuotolio oro gynybos sistemą.
Zenitinį raketų kompleksą (ZRK) RBS-70 sukūrė Švedijos kompanija „Saab Bofors Dyanmics”. Idėja sukurti ZRK gimė 1967 m., bet tik po šešerių metų buvo pagamintas pirmasis prototipas. 1976 m. atlikti paskutinieji bandymai ir 1977 m. pirmieji ZRK RBS-70 pristatyti Švedijos kariuomenei.
Šią ginkluotę savo arsenale turi daug šalių (apie 20), tarp jų ir kai kurios NATO šalys: Lietuva, Latvija, Norvegija ir Čekija. ZRK RBS-70 naudoti Irano ir Irako konflikte. Irano oro gynybininkai teigė, kad sunaikino iki 45 priešo oro taikinių.
ZRK RBS-70 yra artimojo nuotolio oro gynybos sistema (angl. SHORAD), kurio veikimo principas paremtas valdymo spinduliu, t. y. kuriamas lazerio koridorius, kuriuo skrieja raketa. Šį koridorių valdo taikytojas, jis privalo visą laiką sekti oro taikinį, kol raketa sunaikins jį ar praskries pro šalį. Didžiausias šios ginkluotės privalumas yra tas, kad kol kas pasaulyje nėra sukurta elektromagnetinė įranga, kuri skleisdama įvairius elektromagnetinius trukdžius galėtų paveikti ZRK RBS-70.
ZRK RBS-70 sudaro stovas, taikinio paleidimo įrenginys (TPĮ) ir zenitinė raketa. RBS-70 zenitinės raketos vis atnaujinamos, padidintas raketos skriejimo nuotolis. Pavyzdžiui, maksimalus raketos MkI nuotolis siekia iki 5 km, o BOLIDE – iki 9 km. Naudojamos šios raketų modifikacijos: MkI, MkII ir BOLIDE (arba MkIII). Raketa sprogsta suveikus kontaktiniam sprogdikliui (tiesioginis pataikymas) arba distanciniam sprogdikliui (raketai praskriejus iki 6 m nuo oro taikinio). Raketa turi susinaikinimo mechanizmą, ir tai yra didelis privalumas, jei jau šūvio metu nustatoma, kad oro taikinys yra savas. Raketos kovinę galvutę sudaro heksolo (inicijuojantis sprogimą) ir oktolo (pagrindinis) užtaisas. Aplink ją išdėstyta 2000 (MkI raketoje) arba 3000 (MkII raketoje) volframo šratų. MkII ir BOLIDE raketose yra kumuliacinis užtaisas, kuris leidžia pramušti iki 200 mm šarvą.
Prie ZRK RBS-70 taip pat gali būti prijungtas naktinio matymo prietaisas, todėl operacijas galima vykdyti ir nakties metu. Šiuo metu naudojami dviejų tipų naktinio matymo prietaisai – COND (I kartos) ir BORC (III kartos).
Norint padidinti ZRK RBS-70 efektyvumą, jis jungiamas į oro gynybos sistemą. Šią sistemą sudaro ugnies vienetas (ZRK RBS-70 ir mūšio lauko valdymo terminalas) ir apžvalgos radaras. Mūsų pajėgose naudojamas „Giraffe MkIV“ apžvalgos radaras, sumontuotas ant vikšrinio transporterio BV. Kai sistema yra sujungta, tuomet mūšis prieš oro taikinius vyksta taip: apžvalgos radaras aptinka taikinį, atpažįsta jį turimomis elektroninėmis priemonėmis, tada priskiria taikinį vienam iš prisijungusių ugnies vienetų. Visi duomenys apie oro taikinį, kurie yra siunčiami iš apžvalgos radaro, ateina į mūšio lauko valdymo terminalą (MLVT). MLVT apdoroja tuos duomenis ir generuoja garsinį signalą į ZRK RBS-70, kuris ir nukreipia taikytoją reikiama kryptimi.
Zenitinį raketų kompleksą (ZRK) RBS-70 sukūrė Švedijos kompanija „Saab Bofors Dyanmics”. Idėja sukurti ZRK gimė 1967 m., bet tik po šešerių metų buvo pagamintas pirmasis prototipas. 1976 m. atlikti paskutinieji bandymai ir 1977 m. pirmieji ZRK RBS-70 pristatyti Švedijos kariuomenei.
Šią ginkluotę savo arsenale turi daug šalių (apie 20), tarp jų ir kai kurios NATO šalys: Lietuva, Latvija, Norvegija ir Čekija. ZRK RBS-70 naudoti Irano ir Irako konflikte. Irano oro gynybininkai teigė, kad sunaikino iki 45 priešo oro taikinių.
ZRK RBS-70 yra artimojo nuotolio oro gynybos sistema (angl. SHORAD), kurio veikimo principas paremtas valdymo spinduliu, t. y. kuriamas lazerio koridorius, kuriuo skrieja raketa. Šį koridorių valdo taikytojas, jis privalo visą laiką sekti oro taikinį, kol raketa sunaikins jį ar praskries pro šalį. Didžiausias šios ginkluotės privalumas yra tas, kad kol kas pasaulyje nėra sukurta elektromagnetinė įranga, kuri skleisdama įvairius elektromagnetinius trukdžius galėtų paveikti ZRK RBS-70.
ZRK RBS-70 sudaro stovas, taikinio paleidimo įrenginys (TPĮ) ir zenitinė raketa. RBS-70 zenitinės raketos vis atnaujinamos, padidintas raketos skriejimo nuotolis. Pavyzdžiui, maksimalus raketos MkI nuotolis siekia iki 5 km, o BOLIDE – iki 9 km. Naudojamos šios raketų modifikacijos: MkI, MkII ir BOLIDE (arba MkIII). Raketa sprogsta suveikus kontaktiniam sprogdikliui (tiesioginis pataikymas) arba distanciniam sprogdikliui (raketai praskriejus iki 6 m nuo oro taikinio). Raketa turi susinaikinimo mechanizmą, ir tai yra didelis privalumas, jei jau šūvio metu nustatoma, kad oro taikinys yra savas. Raketos kovinę galvutę sudaro heksolo (inicijuojantis sprogimą) ir oktolo (pagrindinis) užtaisas. Aplink ją išdėstyta 2000 (MkI raketoje) arba 3000 (MkII raketoje) volframo šratų. MkII ir BOLIDE raketose yra kumuliacinis užtaisas, kuris leidžia pramušti iki 200 mm šarvą.
Prie ZRK RBS-70 taip pat gali būti prijungtas naktinio matymo prietaisas, todėl operacijas galima vykdyti ir nakties metu. Šiuo metu naudojami dviejų tipų naktinio matymo prietaisai – COND (I kartos) ir BORC (III kartos).
Norint padidinti ZRK RBS-70 efektyvumą, jis jungiamas į oro gynybos sistemą. Šią sistemą sudaro ugnies vienetas (ZRK RBS-70 ir mūšio lauko valdymo terminalas) ir apžvalgos radaras. Mūsų pajėgose naudojamas „Giraffe MkIV“ apžvalgos radaras, sumontuotas ant vikšrinio transporterio BV. Kai sistema yra sujungta, tuomet mūšis prieš oro taikinius vyksta taip: apžvalgos radaras aptinka taikinį, atpažįsta jį turimomis elektroninėmis priemonėmis, tada priskiria taikinį vienam iš prisijungusių ugnies vienetų. Visi duomenys apie oro taikinį, kurie yra siunčiami iš apžvalgos radaro, ateina į mūšio lauko valdymo terminalą (MLVT). MLVT apdoroja tuos duomenis ir generuoja garsinį signalą į ZRK RBS-70, kuris ir nukreipia taikytoją reikiama kryptimi.
Komentuoti