Announcement

Collapse
No announcement yet.

NASAMS vidutinio nuotolio priešlėktuvinės sistemos Lietuvai

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #16
    Originally posted by Eimantas Peržiūrėti pranešimą

    Jei neklystu, čia niekas taip neteigė, o aš paklausiau, nes buvo įdomu išgirsti atsakymą į tokį klausimą, nes gali susidaryti klaidinga nuomonė vis girdint "nepadės", "visų nenumuš" ir t.t.
    Bet taip ir yra. Žemės oro gynybos priemonės nėra pakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų. Jos gali tik ribotai pridengti. Kariuomenei (brigadoms) pridengti mūšio lauke NASAMS netinka visiškai, čia praverstų paprastesnės sistemos, su trumpesniu veikimo nuotoliu, bet pigesnės ir mobilesnės.

    Komentuoti


    • #17
      Nėra pakankamos, bet tai faktorius, į kurį turėtų būti atsižvelgiama, skiriami tam resursai, eikvojamas brangus laikas. Be to hipotetinio priešininko KOP savo tehnologiškumu ne JAV ar kokio Izraelio. Tyla dėl brigadų pridengimo mūšio lauke man nepatinka....kokie būtų variantai? Visų irma naudotos technikos.

      Komentuoti


      • #18
        Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
        Tik kolektyvinė gynyba. Dar kartą priminsiu - Gruzija, penkios brigados "ant popieriaus", 3 realios, 5 batalionai tankų, savaeigė artilerija, priešlėktuviniai kompleksai, atakos sraigtasparniai ir lėktuvai - ar sustabdė, ar atgrasė? O Kuveito pajėgos ar atgrasė Iraką? Kariuomenę reikia stiprinti tam, kad ji kariautų maksimaliai efektyviai. Atgrasymas yra tik jungtinės NATO pajėgos. O manymas kad su 4 NASAMS atbaidysim agresorių yra saviapgaulė
        O kam taip absoliutinti? Agresoriaus atbaidymo lygis nėra kažkokia nekintama absoliuti reikšmė. Ji susideda ir daugelio dedamųjų. NASAMS bus vienas tų dedamųjų ir turbūt gana nemažas. PzH 2000, Boxer irgi.
        The supreme art of war is to subdue the enemy without fighting - Sun Tzu

        Komentuoti


        • #19
          Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
          Bet taip ir yra. Žemės oro gynybos priemonės nėra pakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų. Jos gali tik ribotai pridengti. Kariuomenei (brigadoms) pridengti mūšio lauke NASAMS netinka visiškai, čia praverstų paprastesnės sistemos, su trumpesniu veikimo nuotoliu, bet pigesnės ir mobilesnės.
          Žemės oro gynybos priemonės yra būtinos, bet nepakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų.
          EPP, mes jau apie tai ginčijomės, bet trumpai apšviesiu forumo kolegas: EPP teigia, kad tik kolektyvinė gynyba galės apginti Lietuvą, ir tai yra teisybė - IMHO net skirdami 9,2 proc. nuo BVP gynybos reikmėms (Gruzijos atvejis 2007 m.) ir apsiginklavę iki dantų mes prieš Rusiją neatsilaikytume - EPP pateikė gerų pavyzdžių. Kita vertus, ar tai reiškia, kad mums užtenka 0,8 proc. nuo BVP (paskutinių kelių metų situacija prieš Ukrainos įvykius) ir vienos išromytos brigados? Irgi ne, nes:

          a) politinė priežastis - patys neskirdami pakankamai lėšų gynybai mes neturim moralinės teisės reikalaut, kad kitos NATO narės mus gintų, o dar blogiau, kad kitos NATO narės matydamos mūsų nenorą adekvačiai finansuot krašto apsaugą pačios gali taip pagalvot (ir manau galvoja, dar ir kaip galvoja - kartais net atvirai pasako );
          b) karinė priežastis - norint sulaukt pagalbos reikia nors kurį laiką atsilaikyt savo jėgomis; na gerai, jei per stebuklą pas mus kažkada bus dislokuota "ciela" JAV brigados kovinė grupė, iš dalies savo jėgomis.

          Taip kad su EPP nesutariam tik dėl tos ribos, ties kuria turi baigtis mūsų asmeninės pastangos ir investicijos į krašto apsaugą ir prasidėti bendri NATO reikalai. Čia kaip anekdote: aš sakau, kad gerti reikia daugiau, EPP - mažiau, bet abu sutariam, kad gerti reikia.
          Last edited by Danas; 17 March 2016, 14:23.

          Komentuoti


          • #20
            Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
            Žemės oro gynybos priemonės yra būtinos, bet nepakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų.
            EPP, mes jau apie tai ginčijomės, bet trumpai apšviesiu forumo kolegas: EPP teigia, kad tik kolektyvinė gynyba galės apginti Lietuvą, ir tai yra teisybė - IMHO net skirdami 9,2 proc. nuo BVP gynybos reikmėms (Gruzijos atvejis 2007 m.) ir apsiginklavę iki dantų mes prieš Rusiją neatsilaikytume - EPP pateikė gerų pavyzdžių. Kita vertus, ar tai reiškia, kad mums užtenka 0,8 proc. nuo BVP (paskutinių kelių metų situacija prieš Ukrainos įvykius) ir vienos išromytos brigados? Irgi ne, nes:

            a) politinė priežastis - patys neskirdami pakankamai lėšų gynybai mes neturim moralinės teisės reikalaut, kad kitos NATO narės mus gintų, o dar blogiau, kad kitos NATO narės matydamos mūsų nenorą adekvačiai finansuot krašto apsaugą pačios gali taip pagalvot (ir manau galvoja, dar ir kaip galvoja - kartais net atvirai pasako );
            b) karinė priežastis - norint sulaukt pagalbos reikia nors kurį laiką atsilaikyt savo jėgomis; na gerai, jei per stebuklą pas mus kažkada bus dislokuota "ciela" JAV brigados kovinė grupė, iš dalies savo jėgomis.

            Taip kad su EPP nesutariam tik dėl tos ribos, ties kuria turi baigtis mūsų asmeninės pastangos ir investicijos į krašto apsaugą ir prasidėti bendri NATO reikalai. Čia kaip anekdote: aš sakau, kad gerti reikia daugiau, EPP - mažiau, bet abu sutariam, kad gerti reikia.
            Tu čia Danai mūsų požiūrių skirtumą visiškai neteisingai nupasakojai. Aš už tai kad mes skirtume lėšų mūsų gynybai - pradžiai pasiekti 2 proc., paskui didinti skiriant papildomas lėšas. Visu bandymus antklodę tempti į savo pusę vertinau ir vertinu kaip ubagiškumą, taip kad nereikia Danai čia man prikišti neišsakytos nuomonės. Aš teigiau, kad anksčiau nebuvo jokių realių galimybių skirti daugiau lėšų, nepriklausomai nuo valdančių partijų ir ministrų. Antra, kalbant apie prioritetus aš nematau nieko netinkamo laivų pirkime ir kitais kritikuojamais atvejais - tai buvo mūsų indėlis į bendrą katilą, labai aukštai vertinamas NATO ir padėjęs mums neutralizuoti visus mūsų trūkumus, įskaitant per mažą finansavimą. Kieno regėjimo laikas baigiasi ties kompiuterio klaviatūra arba šautuvo taikikliu - tas nesupras.
            O mintis, kurią čia vis bandau pasakyti - neturėkite lūkesčių, kad nusipirkę keliolika ar keliasdešimt vienetų technikos ką nors atbaidysite ar ką nors nugalėsite. Tai tėra priemonės, kurios padės kariauti. Ir kariaujant nereikia turėti tuščių lūkesčių - nes tušti lūkesčiai yra kelias link pralaimėjimo, anksčiau ar vėliau krentant moralei

            Komentuoti


            • #21
              Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
              Tu čia Danai mūsų požiūrių skirtumą visiškai neteisingai nupasakojai. Aš už tai kad mes skirtume lėšų mūsų gynybai - pradžiai pasiekti 2 proc., paskui didinti skiriant papildomas lėšas. Visu bandymus antklodę tempti į savo pusę vertinau ir vertinu kaip ubagiškumą, taip kad nereikia Danai čia man prikišti neišsakytos nuomonės.
              Na vadinas ne visiškai teisingai tave tada supratau arba atmintis pavedė, bet kažkaip tų 2 proc. (ir daugiau) berods neakcentavai - matyt vėl kažkas su atmintimi. :D
              O priemonės, padedančios kariaut, yra dalykas rimtas, kurio nereikia pervertint, bet nereikia ir nuvertint. Dėl minų paieškų laivų - taip, tai svarus indėlis į bendrą katilą, bet gal metas ir apie savo katiliuką pagalvot? Nes tie papildomi minų paieškos laivai iš Vokietijos, apie kuriuos visai neseniai užėjo kalba, kažkaip šiuo momentu nei į tvorą, nei į mietą atrodo...

              Komentuoti


              • #22
                Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
                Žemės oro gynybos priemonės yra būtinos, bet nepakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų.
                EPP, mes jau apie tai ginčijomės, bet trumpai apšviesiu forumo kolegas: EPP teigia, kad tik kolektyvinė gynyba galės apginti Lietuvą, ir tai yra teisybė - IMHO net skirdami 9,2 proc. nuo BVP gynybos reikmėms (Gruzijos atvejis 2007 m.) ir apsiginklavę iki dantų mes prieš Rusiją neatsilaikytume
                Čia galėtų būti visai įdomi diskusija. Kas yra 9% BVP? O jeigu, tarkim, kokie 6% BVP būtų skiriami kokius 20 metų paeiliui su greit augančia ekonomika (Izraelio, Singapūro atvejai)? Turėtume visiškai pilnai ir adekvačiai suformuotus bei labai gerai apmokytus ir geriausiais ginklais ginkluotus visų rūšių kariuomenės vienetus. Ar ir tada neatsilaikytume? Kokia tikimybė, kad Rusija apskritai ryžtųsi lįsti prie mūsų tokiame kontekste? "Neatsilaykymas" tokioje šviesoje liktų tik teorinis, nes net psichopatinis Kremliaus režimas nesileistų į avantiūrą su beveik garantuota tikimybe netekti dešimčių (ar šimtų) tūkstančių savo kareivėlių. Nors teoriškai paleidę didžiąją dalį savo karinių pajėgumų, aišku, visvien mus įveiktų.

                Mano surpatimu, požiūris, kad "visvien mus įveiktų" yra iš principo nelabai prasmingas, nes viskas remiasi rizikos/naudos balansu. Į kokią riziką leistųsi Rusija, norėdama gauti Baltijos šalis? Su ligšioliniais LK pajėgumais (ignoruokim NATO) ta rizika buvo labai maža. Su NASAMS ji išauga labai dauug kartų. Ir taip su kiekvienu rimtu pirkiniu (tais pačiais Boxer, PzH 2000), kareivių skaičiaus didinimu, apmokymų gerinimu, ekipuotės pirkimu ir t.t. Su ar be NATO, karinės galios didinimas atitinkamai mažina pagundas Rusijai leistis į nuotykius šitoje žemėlapio dalyje. Ir NASAMS tą jų pagundą gana smarkiai sumažins.
                The supreme art of war is to subdue the enemy without fighting - Sun Tzu

                Komentuoti


                • #23
                  Originally posted by Trooper Peržiūrėti pranešimą
                  Su ar be NATO, karinės galios didinimas atitinkamai mažina pagundas Rusijai leistis į nuotykius šitoje žemėlapio dalyje. Ir NASAMS tą jų pagundą gana smarkiai sumažins.
                  Absoliučiai neteisingi teiginiai. Vertinant NASAMS - ar bandėte analizuoti oro gynybos ir aviacijos santykį ir nuostolius nors viename kare ar konflikte? Pvz., kiek turėjo, kiek numušė, kokia eiga, kokie galutiniai rezultatai.

                  Komentuoti


                  • #24
                    Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                    Absoliučiai neteisingi teiginiai. Vertinant NASAMS - ar bandėte analizuoti oro gynybos ir aviacijos santykį ir nuostolius nors viename kare ar konflikte? Pvz., kiek turėjo, kiek numušė, kokia eiga, kokie galutiniai rezultatai.

                    O ar buvo tokių konfliktų? Kur paskutinį kartą buvo naudojama šiuolaikiška Vakarietiška priešlėktuvinė vidutinio nuotolio sistema prieš šiuolaikiškus Rusijos lėktuvus?

                    Norit poasakyti NASAMS negalės atlikti savo užduoties t.y. numušti keliolikos/keliasdešimt km atstumu skrendančio Su ar MiG'o?
                    The supreme art of war is to subdue the enemy without fighting - Sun Tzu

                    Komentuoti


                    • #25
                      Originally posted by Trooper Peržiūrėti pranešimą


                      O ar buvo tokių konfliktų? Kur paskutinį kartą buvo naudojama šiuolaikiška Vakarietiška priešlėktuvinė vidutinio nuotolio sistema prieš šiuolaikiškus Rusijos lėktuvus?

                      Norit poasakyti NASAMS negalės atlikti savo užduoties t.y. numušti keliolikos/keliasdešimt km atstumu skrendančio Su ar MiG'o?
                      Spėju, gausite Gruzijos pavyzdį Kuris, beje, labai daugiabriaunis:

                      RF neteko sąlyginiai nemažai aviacijos šiame konflikte, bet dalis nuostolių priskiriami "friendly fire" kategorijai, bet...gruzinų OEG neabejotinai veikė, bet...kaip ir sausumos pajėgos ji visiškai nesirengė kariauti prieš Rusiją ir veikti pradėjo ją jau bombarduojant RF orlaiviams, bet...su vakarietiškom sistemom ten buvo įtampa, nors yra izraelietiškos ginkluotės panaudojimo įrodymų, pagrinde buvo naudotos BUK sistemos...iš kitos pusės, teko skaityti,kad SP nebuvo gavusios jokių manpads'ų (kam jos prieš osetinų partizanus)...iš 75-os pusės ir RF oro pajėgos visai ne tokios kaip 2008.
                      Taigi...

                      Komentuoti


                      • #26
                        Vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema yra būtina. Todėl, kad vien artimo nuotolio PLG negali užtikrinti valstybės oro erdvės gynybos iš principo. Jei valstybė turi vien trumpo nuotolio PLG, tai reiškia, kad priešo aviacija gali saugiai ir nebaudžiama šeimininkauti ore, tiesiog turi veikti didesniam aukšty. Ir saugiai terorizuoti gyventojus, griauti valstybės pramonę ir infrastruktūrą, pavyzdžiui. Vidutinio nuotolio PLG jau vien savo buvimu karinės operacijos planuotojus verčia į ją atsižvelgti ir permąstyti savo galimybes numatomam žaibiškam ir pergalingam kare "maloj krovju na teritorii vraga". Taip pat regioninė PLG sukurtų Baltijos nuosavą regioninę, tegul ir ribotą, "anti-access/ area-denial" galimybę, dėl kurios pajėgumų Kaliningrado srityje pastaruoju metu taip triukšmaujama.
                        P.S. karinės pajėgos, Lietuvos atveju, reikalingos ne tam, kad kažką nugalėti ar kažkiek atsilaikyti, o tam, kad konfliktas visai nekiltų. Nebent jūs trokštat, kad jūsų namai ir šeima atsidurtų tiesioginių karo veiksmų zonoje. Tam reikalingi pajėgumai, kurie priešo planuotojus priverstų taip pildyti numatomų nuostolių skiltį, kad ji padarytų įspūdį šalies politinei vadovybei. Beje, kodėl kilo toks kauksmas iš rusų pusės, kai suomiai nutarė įsigyti JASSM sparnuotųjų raketų? Ogi Piteris šalia...

                        Komentuoti


                        • #27
                          Prakilniąjai publikai.
                          Turbūt ne vienas domėjosi – o kiek Lietuva planuoja įsigyti NASAMS sistemų, kiek jai reikia ir kiek tai kainuos?
                          Taigi, jūsų žiniai lentelė man žinomų NASAMS pirkėjų ir įsigijimo peripetijų.
                          Bet jau pgl. viešus duomenis –mano akiai, kainos įtartinai mažos. Kiekvienas sandoris savyje slepia tam tikrus niuansus, būdamas viso labo sudėtine didesnės vertės įsigijimų dalimi. Baltijos valstybės ne gamins pačios, o pirks, neturi ko pasiūlyti mainais, neturi, beje, ir geresnio pasirinkimo. Be to, kaina labai priklauso ir nuo komplektacijos. Spėjimas – 2 kompleksų kaina Lietuvai viršys tuos neva sutaupytus 100 mln. eurų.

                          Užsakovas/ Įsigijimo būdas/ Užsak. kompleksų sk./ Sandorio metai/ Įsigijimo metai/ Pristatyta/ Pastabos

                          Olandija/_______ Pirko/ 2/ 2006/ 2009/ _________2/ $50 mln. 'FGBADS Phase- 3' programa. Norvegų naudoti NASAMS modernizuoti į NASAMS-2

                          Ispanija/ Pgl. licenciją / 4 / 2000 / 2002-2003/ _____4 / $100 mln. (700 mln NOK) (Fridtjof Nansen klasės fregatos įsigijimo iš Ispanijos sandorio dalis)

                          Suomija/ Pgl. licenciją/ 12/ 2009/ 2013-2015/ ____12/ $458 mln. 'MRADMS' programa

                          Čilė/ __________Pirko/ 3/ 2011/ 20144-2015/ ____3/ dalis $100 mln. vertės sandorio

                          Omanas/ _____Pirko/ 10 / 2013 / _______________/ $603 mln., NASAMS-2 versija.
                          Last edited by ulfberht; 18 March 2016, 18:58. Reason: Atsiprašau, lentelės formos neįveikiau - kažkas neišeina

                          Komentuoti


                          • #28
                            [QUOTE=Danas;n1054]Žemės oro gynybos priemonės yra būtinos, bet nepakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų.
                            EPP, mes jau apie tai ginčijomės, bet trumpai apšviesiu forumo kolegas: EPP teigia, kad tik kolektyvinė gynyba galės apginti Lietuvą, ir tai yra teisybė - IMHO net skirdami 9,2 proc. nuo BVP gynybos reikmėms (Gruzijos atvejis 2007 m.) ir apsiginklavę iki dantų mes prieš Rusiją neatsilaikytume - EPP pateikė gerų pavyzdžių. Kita vertus, ar tai reiškia, kad mums užtenka 0,8 proc. nuo BVP (paskutinių kelių metų situacija prieš Ukrainos įvykius) ir vienos išromytos brigados? Irgi ne, nes:

                            Sakykit, jei Žemės oro gynybos priemonės būtinos, bet nepakankamos apsiginti nuo aviacijos atakų, tai gal NATO per daug sureikšmina Karaliaučiuje dislokuotas oro gynybos sistemas S-300ir S400 , nes nuolat kalba , kad dėl šių sistemų negalės efektyviai padėti Pabaltijui Rusijo agresijos atveju. Pagal aviaciją, jos kiekybę ir kokybę, NATO lenkia Rusiją, vadinasi, tos aviacijos turėtų užtekti įveikti Karaliaučiaus militarizuotą sritį?

                            Komentuoti


                            • #29
                              Originally posted by ulfberht Peržiūrėti pranešimą
                              Prakilniąjai publikai.
                              Turbūt ne vienas domėjosi – o kiek Lietuva planuoja įsigyti NASAMS sistemų, kiek jai reikia ir kiek tai kainuos?
                              Taigi, jūsų žiniai lentelė man žinomų NASAMS pirkėjų ir įsigijimo peripetijų.
                              Bet jau pgl. viešus duomenis –mano akiai, kainos įtartinai mažos. Kiekvienas sandoris savyje slepia tam tikrus niuansus, būdamas viso labo sudėtine didesnės vertės įsigijimų dalimi. Baltijos valstybės ne gamins pačios, o pirks, neturi ko pasiūlyti mainais, neturi, beje, ir geresnio pasirinkimo. Be to, kaina labai priklauso ir nuo komplektacijos. Spėjimas – 2 kompleksų kaina Lietuvai viršys tuos neva sutaupytus 100 mln. eurų.

                              Užsakovas/ Įsigijimo būdas/ Užsak. kompleksų sk./ Sandorio metai/ Įsigijimo metai/ Pristatyta/ Pastabos

                              Olandija/_______ Pirko/ 2/ 2006/ 2009/ _________2/ $50 mln. 'FGBADS Phase- 3' programa. Norvegų naudoti NASAMS modernizuoti į NASAMS-2

                              Ispanija/ Pgl. licenciją / 4 / 2000 / 2002-2003/ _____4 / $100 mln. (700 mln NOK) (Fridtjof Nansen klasės fregatos įsigijimo iš Ispanijos sandorio dalis)

                              Suomija/ Pgl. licenciją/ 12/ 2009/ 2013-2015/ ____12/ $458 mln. 'MRADMS' programa

                              Čilė/ __________Pirko/ 3/ 2011/ 20144-2015/ ____3/ dalis $100 mln. vertės sandorio

                              Omanas/ _____Pirko/ 10 / 2013 / _______________/ $603 mln., NASAMS-2 versija.
                              Na jei žiūrėt Omaną 10 baterijų -600 mln t.y 1 baterija 60 mln dolerių t.y apie 55 mln eurų. Dabartinėje baterijoje, pagal viską 4 skyriai. 2000 metais vienas Nasam skyrius-3 paleidimo įrenginiai, Radaras ir ugnies valdymo mašina kainavo apie 14 mln. Nasam 2 baterijoje jau 4 skyriai, kurį sudaro 3 saveigiai paleidimo įrenginiai, 2 radarai ir ugnis valdymo komplektas, atitinkamai tokios baterijos kaina bus brangesnė už Nasam 1, kadangi daugiau paleidimo įrenginių ir radarų. Sakyčiau kaina pakankamai konkreti. Tačiau viską dar lems derybos ir įsigyjamų raketų modifikacija. Netvirtinu , kad tokios kainos visiškai teisingos, jas radau skaitydamas, kiek jos pagrįstos palieku vertint Gerb forumiečiams.

                              Komentuoti


                              • #30
                                Lietuva nusprendė derėtis su norvegais dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos

                                http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...emos-56-633513

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X