Announcement

Collapse
No announcement yet.

LK sausumos (prieštankinės, prieštransportinės) minos ir gynybiniai užtaisai

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • LK sausumos (prieštankinės, prieštransportinės) minos ir gynybiniai užtaisai

    Manau, kad reikalinga atskira tema vienam iš svarbesnių mobilios gynybos įrankių t.y. prieštankinėms, prieštransportinėms minoms ir gynybiniams užtaisams.

    Tuo pačiu primenu, kad LR 1999 metais pasirašė bei 2003 metais ratifikavo Otavos konvenciją, draudžiančią naudoti priešpėstines minas. Asmeniškai buvau LK turėtų priešpėstinių minų naikinimo liudininku. Mano žiniomis, kartu su priešpėstinėmis minomis buvo sunaikinta ir dalis gynybinių užtaisų.

    Trumpas LK sausumos minų sąrašas (sudarytas iš atminties, todėl gali būti netikslus/pildytinas):

    Prieštankinės, priešvikšrinės, fugasinės

    TM-57 (TSRS), nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo, bet įtariu, kad arsenale yra tokių ar panašių senienų
    TM-62 (TSRS)
    Stridsvagnsmina 5 - Strvm5 (Švedija)

    Prieštransportinės, priešbortinės

    (A) kumuliatyvinės
    Fordonsmina 14 - Frdm14 (Švedija)

    (B) skeveldrinės
    Fordonsmina 13/13R - Frdm13 Frdm13R (Švedija) nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo

    Gynybiniai užtaisai

    MON-50 (TSRS) nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo, galėjo būti sunaikintos 2003 metais
    MON-100 (TSRS) nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo, galėjo būti sunaikintos 2003 metais
    MON-200 (TSRS) nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo, galėjo būti sunaikintos 2003 metais
    Försvarsladdning 21 (Švedija) nesu 100% tikras dėl šios minos disponavimo
    Last edited by AurimasLT; 11 January 2017, 15:44.

  • #2
    Kaip tik užtikau įdomų dalyką

    . Estonian anti-tank mine. Was used be German army. (Panzerabwehrmine Estland (Pz.Abw.Mi.EST))


    Komentuoti


    • #3

      Kalbant apie LK prieštankines minas tenka konstatuoti, kad tebenaudojame 2PK lygio kontaktinius sprogdiklius, o pačios minos yra fugasinės t.y. negalinčios sunaikinti šiuolaikinių priešo transporto priemonių (pvz.: PKM, šarvuočiai, automobiliai su V formos šarvuotu dugnu).

      1. Siekdama smarkiai padidinti turimų minų suveikimo tikimybę LK turėtų kaip galima greičiau įsigyti naujus (turimoms minoms pritaikytus) nekontaktinius elektromagetinius sprogdiklius.

      2. Sekantis žingsnis būtų pačių fugasinių minų pakeitimas į kumuliatyvines, kurioms, neatsparūs, net V formos dugnai. Pasirinkus opciją įsigyti naujas minas reiktų dairytis minų su nemetaliniais korpusais.

      Spėju, kad Bundesveras, Nyderlandai turi perteklinių švediškų minų FFV028, kuriomis galėtų pasidomėti ir Lietuva. Click image for larger version  Name:	Sprogdikliai.jpg Views:	1 Size:	194.5 KB ID:	6851


      Click image for larger version  Name:	Sprogdikliai2.jpg Views:	1 Size:	63.6 KB ID:	6852

      Last edited by AurimasLT; 11 January 2017, 17:39.

      Komentuoti


      • Donatas
        Donatas pakomentavo
        Tvarkyti komentarus
        Labai reikalingas ir Lietuvos sąlygomis naudingas ginklas. Deja, LK jis artimas nuliui.Yra kur pasitempti, iš kitos pusės, jų kainos , lyginant su išmanais ginklais, tikrai turėtų būti nedidelė.

    • #4
      Sekdamas viesus pirkimus, aptikes esu tik juriniu minu pirkimo konkursa. "Sausumoje-stilis".

      Komentuoti


      • #5
        Įdomu, kad pėstininkai nekelia šaršalo savo vadams neturėdami Claymore tipo gynybinių užtaisų. Negi, jie nemato kokias priemones pasalose arba gynyboje prieš gyvąją jėgą naudoja NATO sąjungininkai? Claymore tipo gynybiniai užtaisai ypač aktualūs minimalius žmogiškus rezervus turinčioms kariuomenėms, nes jie leidžia organizuoti būrio ugnies galią atitinkančią pasalą poros karių pagalba.

        Gal kas pamenat kaip 2002 metais Kaspijske buvo susprogdintas MON-50 t.y. Calymore'o atitikmuo? Žuvusiųjų skaičius nuo vieno mažučio gynybinio užtaiso - 44 !

        Dabar neturėdama atitinkamų pramoninės gamybos priemonių LK bus priversta kišti trotilą į spygliuotos vielos ritinius (widow maker'ius) ar pan. ir juos naudoti kaip gynybinius užtaisus. Nekryptinių, nepramoninių gaminių esminis minusas - pavojus saviems kariams, jei jie nepasislėpę už priedangos.
        Last edited by AurimasLT; 12 January 2017, 12:23.

        Komentuoti


        • #6
          Originally posted by AurimasLT Peržiūrėti pranešimą

          Tuo pačiu primenu, kad LR 1999 metais pasirašė bei 2003 metais ratifikavo Otavos konvenciją, draudžiančią naudoti priešpėstines minas. Asmeniškai buvau LK turėtų priešpėstinių minų naikinimo liudininku. Mano žiniomis, kartu su priešpėstinėmis minomis buvo sunaikinta ir dalis gynybinių užtaisų.
          Straipsniai tema: Otavos konvencija

          Lietuvos gynyba: nėra taip beviltiška

          Autorius: Augustinas Žemaitis

          Įvykiai Ukrainoje sukėlė daug kalbų apie Lietuvos krašto apsaugą, finansavimo jai didinimą.

          Tai – reikalinga. Tačiau bet kokio dydžio finansavimą paprasta iššvaistyti. Nekalbu vien apie korupciją, tačiau ir apie strateginį pasirinkimą, kokią kariuomenę kurti, kokią ginkluotę pirkti. Galime padaryti, kad pulti neapsimokėtų


          Dažnai girdžiu mintį: „Vis tiek neapsiginsime nuo Rusijos“. Tai tiesa – jei Rusija, 160 mln. gyventojų šalis, paskirs maksimalias jėgas okupuoti Lietuvai – tikrai ją okupuos. Bet ar Rusija tam skirs jėgas priklauso nuo to, kaip būsime pasirengę gintis. Imperializme, kaip ir ekonomikoje, yra alternatyvieji kaštai: jei su tomis pačiomis pajėgomis galima pasiekti daugiau kariaujant prieš šalį X nei prieš šalį Y, tai ir kariausi, tikėtina, prieš šalį X.

          Taip buvo XVI-XIX a., kai didžiosios imperijos kovojo su susiskaldžiusiais ir gintis nepasirengusiais indėnais bei afrikiečiais užuot rimčiau susirėmusios tarpusavyje (tarpusavyje susirėmė tik Pirmajame pasauliniame kare, kai silpnesniųjų alternatyvų užkariavimams praktiškai nebeliko).

          Jei būtų norėjusi, Sovietų Sąjunga 1939 m. būtų įveikusi Suomiją – tačiau tai būtų atsiėję tiek (žmonių, karinės technikos), kad geriau apsimokėjo pasitaupyti jėgas kitiems karams, todėl sovietai Žiemos karą nutraukė Suomijos pilnai neokupavę. Analogiškai A. Hitleris Šveicarijos nė nemėgino užimti, nors ši kaimyninė šalis, kurios dauguma gyventojų – vokiečiai – ir kur veikė nacionalsocialistų partija, turėjo atrodyti logiška Trečiojo Reicho dalis. Tačiau, be kita ko, Šveicarijos armija buvo galinga ir Šveicarijai užimti būtų reikėję tiek pajėgų, su kiek buvo galima okupuoti kur kas didesnes žemes Lenkijoje ir kitur. Gal laimėjęs Antrąjį pasaulinį karą Hitleris ir būtų atsigręžęs į Šveicariją – bet ta diena taip ir neatėjo.

          Rusija puolė 2008 m. Gruziją ar 2014 m. Ukrainą ne atsitiktinai, o susiklosčius aplinkybėms: tarp jų esant silpniems gynybiniams pajėgumams ir vidiniam susiskaldymui etniniu/kalbiniu pagrindu. Turbūt tai nepaskutinės tokios invazijos – ir nuo mūsų pačių daug priklauso, ką galime padaryti, kad netaptume sekančiu taikiniu.

          Prorusiška politika čia nepadės – Gruzija, o ypač Ukraina visada palaikydavo prorusiškesnę politiką nei Lietuva, tačiau būtent jos tapo Rusijos taikiniais. Nes Lietuvoje Rusijai būtų reikėję kur kas didesnio indėlio ir rizikos norint pasiekti panašių rezultatų, kaip Gruzijoje ir Ukrainoje. Prie to svariai prisidėjo NATO narystė. Tačiau, kad neliktume silpniausia grandimi, tą santykį tarp galimam mūsų užpuolimui reikalingų jėgų/rizikos bei maksimalios tokio puolimo naudos okupantui ir toliau turime bloginti. Gynybinių pajėgumų didinimas – geras būdas šitam. Ilgesnis, „klampesnis“ karas agresoriui būtų nenaudingas ne tik dėl didesnių nuostolių, bet ir dėl kur kas didesnio dėmesio jam Vakaruose ir didėjančios NATO pagalbos tikimybės.



          Gintis – lengviau nei pulti, bet tai reikia išnaudoti


          Karyboje gintis yra ženkliai lengviau nei pulti. Paprastai laikoma, kad sėkmingam puolimui reikalinga, kad puolančiųjų karių skaičius viršytų besiginančiųjų skaičių tris kartus. Tačiau geras pasiruošimas gynybai, įsitvirtinimas, šį santykį gali gerokai padidinti besiginančiųjų naudai.

          Gintis ir daug pigiau. Priešlėktuvinė gynyba kainuoja daug kartų mažiau nei naikintuvai, o prieštankiniai pabūklai, minos – pigesni nei tankai. Tačiau tam, kad būtų išnaudotas šis privalumas, reikia ir pirkti efektyvius gynybinius ginklus, neapsiriboti gynybinių galimybių tarptautinėmis sutartimis. O štai Lietuva pasirašė Otavos konvenciją, uždraudžiančią priešpėstines minas – pigų ir galingą gynybinį ginklą.

          Otavos konvencijos nepasirašė visos valstybės, pastaraisiais dešimtmečiais kariavusios ir tebejaučiančios realų pavojų iš didesnes armijas turinčių kaimyninių šalių: Pietų Korėja, Izraelis, Indija, Pakistanas, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas. Kurdamos kariuomenę ne teorinei, o realiai grėsmei, jos puikiai suvokia, kad priešpėstinės minos – efektyvus ir pigus ginklas.

          Vakarų pasaulis minas nori uždrausti kaip keliančias kančias ant jų užlipusiems priešo kariams (ar keliems civiliams) – bet reikia paskaičiuoti, kiek bus tų kančių šimtams tūkstančių žmonių jeigu bus pralaimėtas karas ir šalis okupuota. Okupuota sovietų Lietuva neteko daugiau nei milijono žmonių, buvo sugriauta jos ekonomika kai tuo tarpu apsigynusi Suomija šių netekčių nepatyrė – palyginus su tokiomis netektimis nukentėjusiųjų nuo minų skaičiai tiesiog nykstamai maži. Panašias sutartis sau gali leisti tik tos šalys, kurioms gynybiniai sausumos karai negresia arba kurios yra pakankamai didelės ir turtingos brangesnei technikai pirkti.

          Lietuva, deja, ne tarp tokių.
          Tačiau, lygiai taip pat „deja“, savo kariuomenę kartais vystome taip it mėgintume vaidinti, kad esame tarp jų. Išleidžiame daug lėšų ginkluotei misijoms užsienyje užuot koncentravęsi į gynybą nuo realaus galingesnio priešo, kuris ateitų į mūsų pačių žemę (kaip koncentruojasi Izraelis ar Pietų Korėja). Kol ta vystymo strategija bus tokia – joks didesnis finansavimas nepadės.

          Už šimtą milijonų eurų galima nusipirkti vieną „Eurofighter Typhoon“ naikintuvą, iš kurio pavieniui gynybiniame kare nebus daug naudos, nes antro ar trečio vis tiek neįpirktume. Už šimtą milijonų eurų galima įsigyti ir 20 000 000 priešpėstinių minų arba kitų gynybinių ginklų, kurie smarkiai padidins potencialius priešų pajėgų nuostolius ir gali padėti priešui apsispręsti nepulti (ar, deja, būkime realistai, verčiau pulti ką nors kitą).

          http://augustinas.net/tag/otavos-konvencija
          Last edited by Cro-Magnon; 13 January 2017, 19:35.

          Komentuoti


          • Cro-Magnon
            Cro-Magnon pakomentavo
            Tvarkyti komentarus
            Ir dar reikėtų pridurti, kad Otavos konvencijos nepasirašė 34 šalys, tarp kurių yra JAV, Kinija ir Rusija.... tad apie ką mes šnekame? Silpnoji pusė atsisako aiškiai išreikštų gynybinių ginklų, kuriuos be jokių skrupulų naudoja potencialus agresorius?

          • Jonas
            Jonas pakomentavo
            Tvarkyti komentarus
            Gal čia po šiandienos renginių...nenoriu į nieką badyti pirštais nes tarp mūsų bendrapiečių taip įprasta, bet..... ar tikrai būta norint kažką apsvarstyti, pastebėjus kažkokią problemą ją užsukti depresyviais atodūsiais "Lietuvoje blogai" ... "valdžia bloga, neturi vizijos..." ..." viskas tik į bloga"... na dar būna " o vat Estijoje tai gerai..."

          • Cro-Magnon
            Cro-Magnon pakomentavo
            Tvarkyti komentarus
            Jonai, nenori badyti, bet bedei. Tik noriu pasakyti, kad pėstininkų minos būtų didelė paspirtis gynyboje, o visi politiniai atspalviai jau tavo galvoje gimė

        • #7
          Minavimas yra gerai, bet reikėtų visai kito tipo minų. Pabandykite, Aurimai, tokią padėti kelyje Medininkai-Vilnius arba automagistralėje. Galima dar pabandyti kokio nors miesto aikštėje. O noras "užsiminuoti" ir ramiai sėdėti yra negeras, reikėtų jo atsisakyti. Minuoti - taip, bet su protu

          Komentuoti


          • #8
            Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
            Pabandykite, Aurimai, tokią padėti kelyje Medininkai-Vilnius arba automagistralėje. Galima dar pabandyti kokio nors miesto aikštėje.
            Būtent bandžiau dešimtis, jei ne šimtus kartų (turiu omeny asfaltinių kelių minavimą / naikinima). Kadangi baigiau Šiaurės Europoje rimtai vertinamą karo inžinerijos mokyklų, tai trumpai, asmeniškai jums galiu papasakoti kaip tai yra daroma Švedijoje, Suomijoje ir t.t..

            1. Vienai minai yra gręžiamos trys skylės. Lietuvoje gręžimo įranga, kuri kabinama ant traktoriaus turi tiek inžinerijos batalionas, tiek šimtai gręžtinius polinius pamatus įrengiančių įmonėlių.

            2. Minos asfaltinėje dangoje papildomai yra maskuojamos ant kelio užpilant ištisinį grunto sluoksnį ir/arba darant medžių užvartas.

            3. Prieštankinės minos medžių užvartų įrengimo atveju yra kombinuojamos su prieštransportinėmis, priešbortinėmis (sprogdiklis inicijuojamas atotampa, paslėpta tarp šakų) minomis.

            4. Papildomai yra sprogdinami tiltai ir pralaidos po keliais, kurie sudaro didelius kraterius su gruntiniais kraštais, kuriuose irgi slepiamos minos.

            5. Iš priešo pusės minų lauko pradžia pagal taktinį poreikį gali būti žymima įspėjimo ženklais (iš savo pusės žymėti privaloma VISADA). Tai sukuria prielaidas ateityje įrenginėti analogiškus apgaulingus minų laukus, kuriuose gali būti naudojamos kelios mokomosios minos arba įspūdžiui sustiprinti išmėtoma tuščia minų tara.

            6. Minavimo tikslas nebūtinai yra idealus maskavimas, bet dažnai siekis sustabdyti, nukreipti arba laimėti laiko.

            7. Minuojami ruožai pasirenkami atsižvelgiant į taktinę būtinybę, reljefą ir pan.

            EPP, apgailestauju, kad apie tai neperskaitėt knygutėse, žurnaliukuose ar googelyje, bet aš tai dariau gyvai, daugybę kartų, savo rankomis. Gal net keletą nuotraukų pasirausęs foto albume rasčiau. Kaip egzotišką pavyzdį galiu, ške, papasakoti, kad mokymų metu teko minuoti ir uostą (turiu omeny, vandens - uostinėmis minomis).

            Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
            O noras "užsiminuoti" ir ramiai sėdėti yra negeras, reikėtų jo atsisakyti. Minuoti - taip, bet su protu
            Kas ir kur išreiškė tokį norą? Gal galite patikslinti ką turite omenyje?

            Mane mokino, kad visos inžinerinės užtvaros (tiek pasyvios, tiek aktyvios) turi būti dengiamos ugnimi (tiesiogine arba netiesiogine) kitaip jos neturi prasmės. Minos yra vienas iš ginkluotės elementų ir būtent manevrinėje gynyboje, tai yra labai svarbus elementas. Suomiai ir švedai neįsivaizduoja savo gynybos be intensyvaus minų naudojimo.

            Kaip ir kur tikslinga naudoti minas reikia aiškinti brėžiniuose. Turėdamas laiko pasistengsiu pasidalinti savo patirtimi.

            Komentuoti


            • #9
              Pirma, švedai turi visiškai kitą vietovę, antra, ir pas juos tokios seno tipo minos jau atranda protingesnių pakaitalų. Manau daug kam bus įdomu jūsų patirtis ir minavimo schemos/planai, bet priminsiu kad be gražių pabraižymų yra ir saugojimo, transportavimo, statymo ir gaunamo efekto faktoriai. Kurie dažniausiai aptarinėjant minų temas pamirštami įvertinti.

              Komentuoti


              • #10
                Originally posted by AurimasLT Peržiūrėti pranešimą
                Gal kas pamenat kaip 2002 metais Kaspijske buvo susprogdintas MON-50 t.y. Calymore'o atitikmuo? Žuvusiųjų skaičius nuo vieno mažučio gynybinio užtaiso - 44 !
                Dėl kryptinių minų naudingumo jūs visiškai teisus, tačiau dėl Kaspijsko gudraujate - tai buvo teroristinis aktas, kur sprogimas buvo nukreiptas į praeinančią demonstrantų koloną. Tokiu atveju bet koks IED su varžtais ar kitais daiktais galėjo padaryti ir daugiau nuostolių

                Komentuoti


                • #11
                  Kadangi kilo diskusija apie Otavos konvenciją, tai trumpai išreikšiu savo nuomonę:

                  1. Naudojant priešpėstines minas nuo jų daugiausiai nukentėtų civiliai Lietuvos gyventojai ir ypač vaikai, kurie mėgsta rinkti suvenyrus buvusių mūšių vietose bei ūkininkai, medžiotojai, grybų ir uogų rinkėjai, kurie daug vaikšto po laukus ir miškus.

                  2. LK minų laukų protokolavimo įgūdžiai yra gan žemo lygio. Pasidomėkit ar pėstininkų batalionai yra aprūpinti standartiniais minų laukų protokolavimo blankais? Spėju kad, 2PK laikų Wehrmacht'as šiuo (protokolavimo įgūdžių) atžvilgiu mums nušluostytų nosį.

                  3. Otavos konvencija nedraudžia naudoti priešpėstinių minų, kai kontroliuojamas jų inicijavimas (pvz.: elektriniu sprogdikliu, atotampa) t.y. gynybinių užtaisų. IMHO, to pilnai mums pakanka. Bėda tik tame, kad nėra, nei gynybinių užtaisų, nei intensyvių pratybų kaip juos naudoti.

                  4. Aplamai šaukštai jau po pietų, todėl diskusija beveik neturi prasmės.

                  Komentuoti


                  • Cro-Magnon
                    Cro-Magnon pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    dėl šaukštų jūs teisingai išsireiškėte.

                • #12
                  Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                  Pirma, švedai turi visiškai kitą vietovę, antra, ir pas juos tokios seno tipo minos jau atranda protingesnių pakaitalų.
                  Šiuo metu pati populiariausia jų prieštankinė mina yra mano aukščiau minėta FFV028 (švediškai Stridsvagnsmina 6). Tai nekontaktinė/ priešdugninė (sprogdiklis reaguoja į žemės elektromagnetinio lauko pasikeitimą), kumuliatyvinė mina. Jos minusas - aliuminio korpusas, kurį nesunku aptikti minų ieškikliu.

                  IMHO Lietuva galėtų pasidomėti (jau rašiau, bet pasikartosiu) dėl šių minų įsigijimo pas vokiečius, olandus ar tuos pačius švedus.

                  Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                  bet priminsiu kad be gražių pabraižymų yra ir saugojimo, transportavimo, statymo ir gaunamo efekto faktoriai. Kurie dažniausiai aptarinėjant minų temas pamirštami įvertinti.
                  Pabandykite pravažiuoti bent 2 - 3 km ne keliu, o mišku ar pažliugusia pieva. Ar labai seksis?

                  Pabadykite atidengti minosvaidžių ugnį į taikinį (būrį / kuopą), kuris juda arba į stovintį. Kaip manote yra skirtumas?

                  Sukurkite progą iššauti snaiperiui į keliu greitai važiuojančią koloną vs. variantą kai kolonos priekyje lėtai eina išminuotojas mosuodamas minų ieškikliu arba važiuoja lengvai pažeidžiamas tralas.

                  Net ir Javelin'ui užfiksuoti stovintį taikinį yra ženkliai lengviau, nei judantį.

                  Ir t.t. ir pan.

                  Komentuoti


                  • EPP
                    EPP pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    Aurimai, aš jums apie automagistrales ir asfaltinę dangą, jūs man apie pažliugusias pievas - diskutuokime objektyviai ir apie tą patį. Puikiai suprantate, kad šiandien galima minuoti racionaliau ir tikslingiau. Taip minos reikalingos, bet jūs aiškiai pervertinate užkasamas minas. Dėl protokolavimo būtinumo aišku ne tik jums, bet vėlgi, būkite sąžiningas, kam reikalingi blankai, kai nėra minų, ir kiel laiko šiandien užtrunka prispausdinti kalną blankų??? Nežinau, kiek laiko jau esate baigęs tarnybą, bet jūsų skeptiškas požiūris į kariuomenę švelniai tariant liūdina

                • #13
                  Įdomumo dėlei du suomių kariuomenės gynybinių užtaisų tipai.

                  https://www.nammo.com/globalassets/p...r_mars2012.pdf

                  http://maavoimat.fi/vp2010

                  Komentuoti


                  • Vilius
                    Vilius pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    Pavyzdys ir Lietuvai, kurioje gynyba konvencinės grėsmės atveju bus reikalingos visos įmanomos priemonės, apie kurias dar LK turbūt negalvoja.

                • #14
                  Faktas tas, kad Lietuvoje minos ir minavimo reikalas labai užleisti. Bet šį pajėgumą būtina vystyti, kol dar turime laiko ir padidėjusį finansavimą. Ir į Aurimo patirtį būtina atsižvelgti pritaikant prie dabartiniu Lietuvos sąlygų. Skirtingai nuo teorinių samprotavimų, Aurimas turi praktinių žinių.

                  Komentuoti


                  • Donatas
                    Donatas pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    Na, negirdėjau, kad LK įsigytų sausumos minų, ar mokytusi jas panaudoti. Viešoj erdvėje jokios info nėra. Jei mokymuose atidirbinėja bent teoriškai prieštankinę-priešlėktuvinę gynybą, su minom nieko nedaro. Kas liečia minų panaudojimą, tai kažkokių minčių apie tai tik šian forume iš Aurimo girdėjau. Todėl ir manau, kad LK tai dar viena silpna vieta.

                  • EPP
                    EPP pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    Donatai, jūs norite tokių minų laukų, kaip per antrą pasaulinį karą?

                  • Donatas
                    Donatas pakomentavo
                    Tvarkyti komentarus
                    Aš noriu minų, kurios tiktų dabartinių dienų realijom prieš šarvuotą techniką ir papildytų LK galimybes su ja kovoti.

                • #15
                  Suomių kariuomenės gynybinių užtaisų naudojimo taktika




                  Komentuoti

                  Vykdoma...
                  X