Jeigu tai jūsų pirmasis apsilankymas, nepamirškite užsukti į FAQ spausdami aukščiau esančią nuorodą. Jums gali tekti prisiregistruoti
prieš pradedant rašyti forume: norėdami tęsti, spauskite aukščiau esančią registracijos nuorodą. Kad galėtumėte peržiūrėti pranešimus,
pasirinkite forumą, kurį norėtumėte aplankyti iš aukščiau esančių pasirinkimų.
O kažin kaip su kvalifikuotų kadrų surinkimu sekasi?
Lygiai kaip vanduo vengia aukštumų ir skuba į žemumas, taip ir kariuomenė vengia stiprybės, bet kovoja su silpnybėmis. Ir kaip vanduo įgauna paviršiaus, kuriuo teka, formą, taip ir kariuomenė valdo sėkmę vadovaudamasi priešo padėtimi. Sun Tzu
Duris atvėrė moderni Karo medicinos mokymo ir treniravimo klasė Santariškių klinikose
Lapkričio 25 d. duris atvėrė moderni Lietuvos kariuomenės daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centro Mokymo klasė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Joje mokysis ir bus ruošiami ne tik karo medikai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai, studentai ir rezidentai, siekiant teikti koordinuotą pagalbą karo, krizių, ekstremalių situacijų atvejais.
„Šiame centre tobulindami ir perduodami vieni kitiems savo medicinines žinias, patirtį kariškiai ir civiliai medikai mus dar labiau sustiprins, būsime labiau pasiruošę suteikti pagalbą netikėtomis akimirkomis“, – susirikusiuosius į Mokymo klasės atidarymą sveikindamas sakė laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas.
Ministras J. Olekas atkreipė dėmesį, kad „karių ir medikų bendromis pastangomis būsime pajėgūs užtikrinti reikalingą medicininę pagalbą esant ekstremaliai situacijai, karinio konflikto metu ir kasdieniniame gyvenime“.
„Santaros slėnis – tai vieta, kur į vieną kūną susijungia mokslas, medicina ir pažanga, todėl šiandien atidaryta mokymo klasė yra natūrali mūsų klinikų ląstelė. Vėlu mokytis tuomet, kai įvyksta kokia nors nenumatyta situacija. Tikime, kad šioje klasėje bus apmokyta daug profesionalų, galinčių padėti Lietuvos gyventojams nelaimės atveju“, – kalbėjo VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas.
Vertinant geopolitinę situaciją, Karo medicinos mokymo centras plečia savo veiklą – bendradarbiaudamas su sveikatos apsaugos institucijomis rengia sveikatos priežiūros specialistus teikti medicininę paramą krizių, ekstremalių situacijų ir kovinių veiksmų metu. Tikimasi, kad tokia moderni klasė prisidės prie efektyvaus ir kokybiško Karo medicinos personalo, karo medicinos parengtojo ir aktyviojo rezervo, sveikatos priežiūros specialistų parengimo.
Pagrindinės temos, kurių bus mokoma naujojoje klasėje – ūmios gyvybei pavojingos būklės, nesusijusios su trauma; traumų sukeltos ūmios gyvybei pavojingos būklės; cheminio, biologinio, radiologiniam branduolinio ginklo panaudojimo sukeltos ūmios būklės; ekstremalių situacijų, esant masiniam nukentėjusiųjų skaičiui, valdymas ir medicinos pagalbos organizavimas.
Karo medicinos mokymo centras Santariškių klinikose įsteigtoje mokymo klasėje įdiegė šiuolaikinę ir pažangią mokymo ir treniravimo įrangą ir metodiką, įgalinančią savarankiškai treniruotis, mokytis darbo komandoje sąveikos. Visa tai su nuotolinio stebėjimo kameromis, mikrofonais, signalo perdavimo į instruktoriaus kompiuterį galimybės, taip pat su galimybe atlikti vaizdo įrašą. Tokia įranga leidžia kursų dalyviams mokytis savarankiškai ir po numatytų mokymosi valandų, neribotą laiką treniruotis atlikti praktinius veiksmus, taip pat atlikti ir vertinamąjį testą pasirinktu laiku.
Mokymo klasė įsteigta pagal keturšalę bendradarbiavimo sutartį tarp Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Vilniaus universiteto ir Santariškių klinikų. Šios klasės įrengimas truko dvejus metus – buvo įsigyta nauja medicinos mokymo įranga, aparatūra, medicininiai maketai ir muliažai.
Renginyje taip pat dalyvavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Vilniaus universiteto rektorius profesorius Arūnas Žukauskas, krašto apsaugos sistemos vadovybė.
Ške, priminimas ką turi mokėti ir su savimi turėti kiekvienas karys.
Standartinė pirmos pagalbos teikimo tvarka:
Gyvybei pavojinga padėtis t.y. sužeistą karį reikia patraukti iš žalingos aplinkos, pvz.: vandens, apšaudomo ploto ar pan.
Oras, kvėpavimas. Atlaisvinti kvėpavimo takus, jei reikalinga atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smegenys pirmoje eilėje miršta dėl deguonies trūkumo, todėl kvėpavimas yra svarbiau už kraujavimo stabdymą.
Kraujavimas. Pirmoje eilėje stabdomas arterinis kraujavimas uždedant veržiantį raištį. Uždėjus veržiantį raištį būtina nurodyti jo uždėjimo laiką paliekant raštelį. Esant nedideliam kraujavimui uždedamas apsauginis tvarstis.
Stabili šoninė padėtis, šokas. Suteikus pirmą pagalbą sužeistas karys paguldomas ant šono (tam, kad nepaspringtų) ir šiltai apklojamas. Apie sužeistą karį būtina informuoti skyriaus ar būrio paramediką/ sanitarą.
Standartinį sterilų tvarstį, kuris visoje kariuomenėje turi būti nešiojamas vienoje standartizuotoje vietoje (tam, kad greitai būtų galima rasti). IMHO protingiausia jį nešioti dešinėje kelnių kišenėje ties šlaunimi. Kodėl kelnėse, nes kelnės, kaip taisyklė, paliekamos, net karo belaisviams, jos dažnai dėvimos miegant lauko stovyklose ir pan. Labai svarbu, kad sužeidimo atveju pirmoje eilėje būtų naudojamas sužeistojo tvarstis, nes jis (sužeistasis) vėliau bus evakuojamas ir jam tikėtinai nuosavo tvarsčio nebeprireiks.
Paskelbta 2016-10-13
Spalio 3-7 d. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Medicininės paramos vienetų grupės chirurginėse lauko pratybose įgūdžius tobulino karo medikai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Švedijos.
Aut. Lukas Kalvaitis
Spalio 3-7 d. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Medicininės paramos vienetų grupės chirurginėse lauko pratybose įgūdžius tobulino karo medikai i...
Beje, su standartizuota pirmos pagalbos paketo nešiojimo vieta Lietuvos kariuomenėje IMHO yra bėda. Kiek pamenu, mano tarnybos laikais buvo reglamentuojama jį nešioti amunicijos diržo/liemenės dėkle, TAČIAU:
nebuvo vykdomi reguliarūs patikrinimai ar tikrai kiekvienas karys vykdo šią nuostatą. Man mokinantis skandinaviškoje karo mokykloje tokios patikros buvo atliekamos itin reguliariai, visa rikiuotė privalėdavo išimti iš kišenės, pakelti bei parodyti paketą instruktoriui ir taip kelis kartus į savaitę;
nebuvo standartinio lietuviško pirmos pagalbos paketo, įvairūs daliniai naudojo įvairių šalių labdarą. Tokiu būdu mokymu metu naudojamas ne standartizuotas gaminys, o tai „kas papuolė po ranka“.
pirmos pagalbos paketas reikalingas ir taikos metu todėl jis NEGALI BŪTI NEŠIOJAMAS amunicijos diržo/liemenės dėkle. Paketas kaip ir eismo saugumo atšvaitas turi būti nešiojamas KASDIEN. Tarnybos metu būna įvairių situacijų kai jo gali prireikti, pvz.: nelaimė gali įvykti vairuojant automobilį, pjaunant medžius su benzo pjūklu ar pan. Pirmos pagalbos paketas turi būti nešiojamas dešinėje kelnių kišenėje, nes kelnės yra PIRMAS rūbas, kurį užsidedi ir PASKUTINIS rūbas, kurį nusiimi. Ške, kojinių ir kelnaičių neimu domėn, nes į jas pirmos pagalbos paketo nepasidėsi. Kodėl dešinėje kišenėje, nes dauguma karių dešiniarankiai.
Galimai, dabar padėtis pagerėjo, nors sprendžiant iš nuotraukų paketai yra nešiojami chaotiškai, pagal principą „o man gražiau čia“.
P.S. minėtas nuskausminamas švirkštas turi būti išduodamas tik karo metu.
„Jei karinio konflikto metu tektų ginti Tėvynę, mūsų darbas primintų kino filmus, nes karo medikai – tie, kurie pirmieji fronto linijoje...
Sveiki, bendraminčiai. Gal forumiečių tarpe esama turinčių praktinę patirtį karo chirurgijoje? Vilčiausi išgirsti kompetentingą nuomonę gana specifiniu klausimu- šautinius sužeidimus. Suprantu, kad šautiniai sužeidimai karo medicinoje savaime nėra kas nors neįprasto, tačiau mane itin domina Hagos konvencijos uždraustų ir todėl karyboje bent jau NATO narių nenaudojamų ekspansyviųjų šaudmenų poveikio žmogaus organizmui tema.
Komentuoti