Announcement

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP)

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • LITOUWSE MIJNENJAGER TRAINT IN ZEEBRUGGE

    https://www.facebook.com/pg/TheBelgi...19302134761023

    Komentuoti


    • Originally posted by Jonas Peržiūrėti pranešimą
      Saudo Arabija užsakė 3 Combattante FS56 patrulinius-raketų atakos ( l Stealth Fast Attack Craft) aivus iš CMN (Mechanical Constructions of Normandy).
      Saudai pradžioje ketino šiuos laivus pirkti Libanui( beje CMN priklauso libaniečiui verslininkui), tačiau taip išėjo, nepaisant komplikuotų Saudo Arabijos-Prancūzijos santykių, jie keliaus į Arabiją

      Kažką panašaus įsivaizduoju Lietuvos KJL ginkluotėje. Kada nors Lietuvos karinis jūrų laivynas galėtų turėti patrulinius-raketinius smogiamuosius laivus, ginkluotus, pavyzdžiui NSM raketomis.



      Komentuoti


      • Originally posted by Robis Peržiūrėti pranešimą


        Kažką panašaus įsivaizduoju Lietuvos KJL ginkluotėje. Kada nors Lietuvos karinis jūrų laivynas galėtų turėti patrulinius-raketinius smogiamuosius laivus, ginkluotus, pavyzdžiui NSM raketomis.


        Taip, iš tiesų gerai atrodo.

        Tiesa manau, kad KJL Kalėdoms pasirinktų povandeninius laivus ( tarkime švediškus A26) . Tiesa pastarųjų kaina ir eksplotacijos lėšos tikriausia gerokai viršija FS56 rodiklius.

        Komentuoti


        • Originally posted by Jonas Peržiūrėti pranešimą

          Taip, iš tiesų gerai atrodo.

          Tiesa manau, kad KJL Kalėdoms pasirinktų povandeninius laivus ( tarkime švediškus A26) . Tiesa pastarųjų kaina ir eksplotacijos lėšos tikriausia gerokai viršija FS56 rodiklius.
          Lietuva turi, nors ir neilgą kranto ruožą, bet mūsų pakrantėje sukoncentruota daug strateginių objektų (Jūrų uostas, Būtingės terminalas). Be to per Jūrų uostą galėtų būti vykdomos sąjungininkų palaikymo ir rėmimo operacijos. Todėl turėtume pasirūpinti savo pakrantės ir Jūrų uosto apsauga. Manyčiau, kad tam geriausiai ir tiktų patruliniai-raketiniai smogiamieji laivai. Kas dėl povandeninių laivų, tai mano požiūris, bent jau kol kas, skeptiškas, dėl jūsų minėtų kainos ir eksploatacijos išlaidų, bei gebėjimo dideliu atstumu naikinti priešo laivus.

          Komentuoti


          • Originally posted by Jonas Peržiūrėti pranešimą

            Taip, iš tiesų gerai atrodo.

            Tiesa manau, kad KJL Kalėdoms pasirinktų povandeninius laivus ( tarkime švediškus A26) . Tiesa pastarųjų kaina ir eksplotacijos lėšos tikriausia gerokai viršija FS56 rodiklius.
            Kolegos, stambių karinių laivų pirkimas mūsų KJP IMHO yra mažiausio koks tik įmanoma prioriteto dalykas šiuo metu.
            Dabar mūsų laivynas yra pakankamai didelis (gal net kiek per didelis kaip šaliai su tokia trumpa kranto linija) ir normaliai vykdo jam keliamus uždavinius. Vienintelis dalykas, kuris man nepatinka - per mažas patrulinių laivų greitis:

            Flyvefisken klasės laivų techninės charateristikos

            Ilgis - 54,0 m.;
            Plotis - 9,0 m.;
            Gramzda - 2,50 m.;
            Vandens talpa - 479 t.;
            Greitis - 19 mazgų;
            Įgula - 29 kariai.
            Vystant tik tokį greitį daugelio pažeidėjų tiesiog nepagausi.

            Komentuoti


            • Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
              Kolegos, stambių karinių laivų pirkimas mūsų KJP IMHO yra mažiausio koks tik įmanoma prioriteto dalykas šiuo metu.
              Dabar mūsų laivynas yra pakankamai didelis (gal net kiek per didelis kaip šaliai su tokia trumpa kranto linija) ir normaliai vykdo jam keliamus uždavinius. Vienintelis dalykas, kuris man nepatinka - per mažas patrulinių laivų greitis:



              Vystant tik tokį greitį daugelio pažeidėjų tiesiog nepagausi.
              Sutinku, jei KJL esminė užduotis gaudyti pažeidėjus. Bet jei reiktų ginti, pavyzdžiui Jūrų uostą, tai mūsų patruliniai kateriai toliau Jūrų uosto vartų neišplauktų. Dėl šiandienos prioritetų, tai sutinku, šiai dienai laivai ne mūsų prioritetas, bet pasvajoti galima.

              Komentuoti


              • Aptakiai, buvo uzsiminta apie galima laivu aprupinima raketine artilerija, neapibreztoje ateityje.

                Komentuoti


                • Originally posted by sausuolis Peržiūrėti pranešimą
                  Aptakiai, buvo uzsiminta apie galima laivu aprupinima raketine artilerija, neapibreztoje ateityje.
                  Turite omenyje esančių?

                  Komentuoti


                  • Originally posted by Robis Peržiūrėti pranešimą

                    Turite omenyje esančių?
                    Kiek pamenu-taip.

                    Komentuoti


                    • Originally posted by Robis Peržiūrėti pranešimą

                      Lietuva turi, nors ir neilgą kranto ruožą, bet mūsų pakrantėje sukoncentruota daug strateginių objektų (Jūrų uostas, Būtingės terminalas). Be to per Jūrų uostą galėtų būti vykdomos sąjungininkų palaikymo ir rėmimo operacijos. Todėl turėtume pasirūpinti savo pakrantės ir Jūrų uosto apsauga. Manyčiau, kad tam geriausiai ir tiktų patruliniai-raketiniai smogiamieji laivai. Kas dėl povandeninių laivų, tai mano požiūris, bent jau kol kas, skeptiškas, dėl jūsų minėtų kainos ir eksploatacijos išlaidų, bei gebėjimo dideliu atstumu naikinti priešo laivus.
                      Aš tiesiog paprašyčiau pasakyti, kokiame kare ar konflikte tokie laiveliai su raketomis padėjo apginti pakrantę?

                      Komentuoti


                      • Aš tiesiog paprašyčiau pasakyti, kokiame kare ar konflikte tokie laiveliai su raketomis padėjo apginti pakrantę?


                        1967 m. spalio 21 d. Izraelio 1710 t talpos eskadrinį minininką „Eilat“ paskandino trys P-15 raketos, paleistos iš Egipto Komar klasės raketinių katerių. Raketas paleisti asmeniškai įsakė Egipto prezidentas Gamalis Naseras (Gamal Abdel Nasser), tai buvo atsakas į tai, kad trimis mėnesiais anksčiau Izraelio eskadrinis minininkas ir du torpediniai kateriai sunaikino du Egipto torpedinius katerius. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo panaudotos raketinių katerių paleistos priešlaivinės raketos.[1] Jis parodė, kad raketiniai kateriai yra veiksminga karo priemonė. Nemažai šalių ėmėsi kurti savus raketinius katerius ir savas priešlaivines raketas.

                        Komentuoti


                        • Ši patirtis yra 50 metų senumo. Antra, Lietuvos atveju reikia ne pasišaudyti keliais atskirais laiveliais, o gintis nuo taktinės laivų grupės ir apginti pakrantę nuo desanto. Kol kas visi bandymai pavieniais ar keliais laiveliais atakuoti tokią grupę baigėsi pralaimėjimu - grupė greičiau aptinka raketinius katerius ir juos sunaikina, nei kateriai aptinka grupę ir gali į ją nusitaikyti bei iššauti

                          Komentuoti


                          • O ka jus siulote? Sukurti mobilias kranto gynybos priemones ar jokio demesio krantui ir priekrantei neskirti kaip "neapginamai" teritorijai?

                            Komentuoti


                            • Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                              Ši patirtis yra 50 metų senumo. Antra, Lietuvos atveju reikia ne pasišaudyti keliais atskirais laiveliais, o gintis nuo taktinės laivų grupės ir apginti pakrantę nuo desanto. Kol kas visi bandymai pavieniais ar keliais laiveliais atakuoti tokią grupę baigėsi pralaimėjimu - grupė greičiau aptinka raketinius katerius ir juos sunaikina, nei kateriai aptinka grupę ir gali į ją nusitaikyti bei iššauti
                              Sutinku, keli laiveliai reikalų neišspręs, bet 10, ar daugiau, tai ženkliai keistų padėtį. Naudoti nedidelius laivus, saugant priekrantės zoną, yra sena, bet efektinga taktika, kuri naudojama jau daug amžių, bet tinkama ir šiais laikais. Po Krymo aneksijos, Ukraina neteko didžiosios dalies savo laivyno. Dabar ji stato mažus patrulinius katerius ir planuoja taikyti taktiką "Roj" (spiečius), kas turėtų apsaugoti Ukrainos krantus nuo desantinių operacijų.
                              Mažų laivų taktikos pranašumas yra tas, kad jų daug ir dėl to sudėtinga greitai visus sunaikinti. Šiuolaikinė ginkluotė yra pakankamai kompaktiška ir nereikalauja turėti didelės platformos, kas laivas iš esmės ir yra, kad turėti galingą ir efektingą ginklą. Mano minėtos norvegų priešlaivinės raketos NSM paleidimo įrenginiai, gali būti sumontuoti mažuose laivuose. Rusija savo sparnuotąsias raketas "Kalibr", taip pat dislokavo palyginti nedideliuose laivuose. Todėl ir mažas laivas, ginkluotas šiuolaikiniais ginklais gali "įkąsti" taip pat sėkmingai, kaip ir didelis.
                              Last edited by Robis; 6th January 2018, 17:58.

                              Komentuoti


                              • Sekundėlei užmeskime akį į žemėlapį
                                Sausumos siena:
                                su Latvija: 588,09 km
                                su Lenkija: 104,3 km
                                su Baltarusija: 678,82 km
                                su Rusijos Federacija: 253,7 km
                                Baltijos pakrantė - 90,66 km.
                                Taigi, siena su potencialiu agresoriumi yra 900 su viršum km, su keliais kelio punktais ir labai gerai išvystyta kelių infrastruktūra. Koks tikslas išsilaipinti kur nors viduryje pliažo, kur beveik nepravažiuoja technika, klampoti per smėlį ir ateiti į kažkokį Dievo užmirštą kaimą? Tai kam tada 10 laivelių su raketomis pridengti pajūriui?
                                Ukraina, deja, negali būti pavyzdžiu visiškai, nes net šarovarai šiuo metu aunami per galvą ir niekaip kitaip - ir pinigų nėra, ir racionalumo pritrūksta. Nieko kito be tų mažų upinių laivelių šiuo metu pastatyti negali, o laivynas reikalingas vien tam, kad būtų. "Spiečius" yra graži idėja, ypač nupieštas ar a[rašytas popieriuje
                                Tokios Norvegijos jūros pakrantė - 25 tūkst. km, ji išraižytos fiordų, skirtingai nuo lygios kaip styga Baltijos jūros pakrantės Lietuvoje.
                                Lietuvoje raketas galima sumontuoti į laivelį, galima ant sunkvežimio, bet akivaizdu, kad sausumos variantas yra daug saugesnis, daug mobilesnis ir lengviau pridengiamas nuo or atakų. Bet priešlaivinių raketų sistemos, joms reikalinga technika, infrastruktūra ir išlaikymo kaštai yra tokie dideli, o tikėtina nauda tokia kukli, kad artimiausioje ateityje to net svarstyti nevertėtų. Ko paskelbtose strateginėse gairėse ir planuose ir nėra.
                                Last edited by EPP; 6th January 2018, 20:17.

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X