Announcement

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP)

Collapse
X
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP)


    Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras bei Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Flotilė yra pagrindinis Karinių jūrų pajėgų elementas, kurį sudaro Priešmininių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas ir Pagalbinių laivų divizionas. Karinių jūrų pajėgų personalą šiuo metu sudaro virš 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų.

    Lietuvai tapus NATO dalimi, Karinės jūrų pajėgos specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, išlaiko bei plėtoja atitinkamus pajėgumus, kad prisidėti prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų. Taip pat Karinės jūrų pajėgos kasmet skiria laivus ir štabo personalą Baltijos šalių karinių laivų junginio (angl. BALTRON) veiklai vykdyti. Šio junginio pagrindinė užduotis - vykdyti minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, tobulinti eskadroje dalyvaujančių laivų įgulų įgudžius bei ruošti jas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose.
    Karinių jūrų pajėgų funkcijos:
    • Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
    • Povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė;
    • Išminavimo operacijos;
    • Paramos teikimas institucijoms vykdančioms antiteroristines operacijos jūroje;
    • Laivybos apsauga ir kontrolė;
    • Paieškos ir gelbėjimo operacijos;
    • Taršos likvidavimo darbų jūros rajone organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas.
    Padaliniai:

    Karo laivų flotilė
    Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba
    Logistikos tarnyba
    Povandeninių veiksmų komanda
    Mokymo centras
    Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

    www.kam.lt

  • #2
    Karo laivų flotilė

    Karo laivų flotilė vykdo šias pagrindines funkcijas:
    • kontroliuoja, saugo ir gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną;
    • užtikrina saugią laivybą;
    • kontroliuoja, saugo ir gina prieigą prie Klaipėdos uosto;
    • atlieka paieškos ir gelbėjimo operacijas.
    Karo laivų flotilės struktūra

    Karo laivų flotilei vadovauja flotilės vadas, o jam talkina ir flotilės divizionų veiklą koordinuoja Flotilės štabas. Karo laivų flotilę sudaro trys laivų divizionai – Patrulinių laivų divizionas, Priešmininių laivų divizionas, bei Pagalbinių laivų ir katerių divizionas.


    www.kam.lt

    Komentuoti


    • #3
      Patrulinių laivų divizionas

      Paskirtis
      Priešmininių laivų diviziono paskirtis - patruliavimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, laivų pažeidėjų sulaikymas, konvojavimas, paieškos ir gelbėjimo operacijos, bei kitos užduotys.

      Istorija ir dabartis
      Patrulinių laivų divizionas įsikūrė 1999 metų gegužę. Pirmąjį šio diviziono „Storm” klasės laivą „Dzūkas“ (P31) 1994 m. Lietuvai neatlygintinai perdavė Norvegija. Kiti du šio diviziono laivai "Sėlis" (P32) ir "Skalvis" (P33) buvo perduoti Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms 2001 metais. 2007 metais laivas „Dzūkas” (P31) ir 2010m. laivas "Skalvis" (P33) pripažinti netinkamais tarnybai ir nurašyti iš KJP įskaitos.

      2008 metų liepos mėn., 2009m. sausio mėn. ir 2010m. vasario mėn. į Karinių jūrų pajėgų patrulinių laivų diviziono sudėtį buvo įtraukti Danijoje pastatyti „Flyvefisken” klasės patruliniai laivai, jiems buvo suteikti vardai atitinkamai „Žemaitis” (P11), "Dzūkas" (P12) ir "Aukštaitis (P14).

      Dabartiniu metu divizioną sudaro 4 laivai: vienas „Storm” klasės laivas "Sėlis" (P32) ir trys „Flyvefisken” klasės laivai - "Žemaitis" (P11), "Dzūkas" (P12), "Aukštaitis" (P14).„Storm” ir „Flyvefisken" klasės laivų techninės charakteristikos.
      Storm ir Flyvefisken klasės laivų techninės charateristikos

      Storm" klasės laivo techninės charakteristikos:

      Ilgis - 36.5 m.;
      Plotis - 6,2 m.;
      Gramzda - 1,8 m.;
      Greitis - 30+ mazgai;

      Įgula - 23 kariai;

      Laivuose yra po 2 pagrindinius variklius, kurių kiekvieno galingumas yra 2640 KW.
      Laivas ginkluotas 76 mm. ir 40 mm. pabūklais Bofors.
      „Flyvefisken" klasės laivų techninės charakteristikos:
      Ilgis - 54,0 m.;
      Plotis - 9,0 m.;
      Gramzda - 2,50 m.;
      Vandens talpa - 479 t.;
      Greitis - 20 mazgų.
      Įgula - 29 kariai;


      Laivus varo du dyzeliniai MTU tipo varikliai, kurių bendra galia 2 x 2040 kW (5 440AJ). Laivas ginkluotas 76 mm. „Oto Melara" pabūklu, lengvaisiais kulkosvaidžiais MG 3.
      www.kam.lt

      Komentuoti


      • #4
        Priešmininių laivų divizionas


        Paskirtis
        Priešmininių laivų diviziono paskirtis: povandeninių minų paieška, identifikavimas ir jų nukenksminimas. Taip pat šio diviziono laivai vykdo patruliavimo Lietuvos Respublikos teritoriniuose jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, laivų pažeidėjų sulaikymo, konvojavimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei kitas užduotis.

        Istorija ir dabartis

        Priešmininių laivų divizionas buvo įkurtas 1999 m. gegužės mėnesį. 1999 m. birželio mėn. iš Vokietijos buvo gautas pirmasis „Lindau“ klasės priešmininis laivas, kuris pavadintas vardu „Sūduvis“ (M52). 2001 m. balandžio mėn. Priešmininiam laivų divizionui priskirtas kitas „Lindau“ klasės laivas „Kuršis“ (M51). 2010 metų gruodžio mėn ir 2011m. kovo mėn. Priešmininių laivų divizionui priskirti "Hunt" klasės laivai "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54).
        Be minėtų minų paieškos ir nukenksminimo laivų Priešmininių laivų divizionui priklauso vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis” (N42), kuris 2006 m. balandžio mėn. pakeitė laivą „Vėtra“ (A41).

        Dabar Priešmininių laivų divizionui priklauso 5 laivai: keturi priešmininiai laivai - "Sūduvis" (M52), "Skalvis" (M53), "Kuršis (M54) ir M51 bei vienas vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis" (N42).

        Šio diviziono laivai dažnai priskiriami dalyvauti įvairiose tarptautinėse karinėse pratybose ir operacijose, periodiškai skiriami į Baltijos šalių priešmininių laivų eskadros (BALTRON) ir NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (SNMCMG1) sudėtį, taip pat į budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgose.
        Laivas Sūduvis (M52)

        Laivas „Sūduvis" (M52) priskirtinas Lindau laivų klasei. Šių laivų paskirtis - minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas. Naudodami prie laivo korpuso pritvirtintą povandeninį sonarą šio tipo kariniai laivai jūros dugne aptinka įtartinus objektus, povandeniniais robotais identifikuoja minas, jas apžiūri ir prireikus susprogdina specialiu minų sunaikinimo užtaisu. Siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, Lindau klasės laivai pastatyti iš braziliško ąžuolo medienos, o visi laivo įrengimai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Laivo gale įtaisytas tralas, kuriuo galima traluoti inkarines minas.

        Laivas „Sūduvis" (M52) pastatytas 1958 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978 - 1979 m. laivas buvo modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą. 1999 m. birželio 22 d. laivas perduotas Lietuvos Respublikai.

        Laivo „Sūduvis" (M52) krikštatėviais tapo Vilkaviškio rajono atstovai. Su šio rajono bendruomene laivo "Sūduvis" įgula palaiko glaudžius ryšius.


        Laivo "Sūduvis" (M52) techniniai duomenys:

        Ilgis - 47,1 m.;
        Plotis - 8,3 m.;
        Grimzlė - 3,7 m.;
        Vandentalpa - 395 t.;
        Maksimalus greitis - 16 mazgų;
        Pagrindinių variklių tipas dyzelinis MTU;
        Įgula - 40 karių;
        Laivui dalyvaujant mokymuose ir operacijose, prie įgulos papildomai priskiriami narai išminuotojai.


        Laivas yra ginkluotas pabūklu „Bofors", kulkosvaidžiais MG3, radioelektroninės kovos priemonėmis, minų sunaikinimo užtaisais. Laive instaliuoti minų paieškos ir klasifikavimo sonaras PLESSEY, du povandeniniai PAP tipo robotai ir tralo įranga. Taip pat instaliuota papildoma įranga - šoninio matymo sonaras (Tow fish). Prireikus į povandenines operacijas yra siunčiama narų komanda su specialia įranga.
        Laivai "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54)



        Laivai "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54) yra "Hunt" klasės laivai pastatyti 1983 m. Didžiosios Britanijos karališkajam kariniam laivynui. 2011 metais Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos įsigijo šiuos laivus atnaujintus ir modernizuotus.

        Šių laivų paskirtis - minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas. Naudodami prie laivo korpuso pritvirtintą povandeninį sonarą šio tipo kariniai laivai jūros dugne aptinka įtartinus objektus, povandeniniais robotais identifikuoja minas, jas apžiūri ir prireikus sunaikina. Siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, Hunt klasės laivų korpusai yra stiklo pluošto, o visi laivo įrengimai pagaminti iš nemagnetinio metalo.

        Laivo „Skavis" (M53) krikštamotė yra Šilutės rajono, o laivo Kuršis" (M54) krikštamotė yra Klaipėdos miesto atstovės. Su atitinkamo rajono ir miesto bendruomenėmis laivų "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54) įgulos palaiko glaudžius ryšius.
        Laivų "Skalvis" (M53) ir "Kuršis" (M54) techniniai duomenys:

        Ilgis - 60,3 m.;
        Plotis - 10,4 m.;
        Grimzlė - 3,3 m.;
        Vandentalpa - 645 t.;
        Maksimalus greitis - 15 mazgų;
        Įgula - iki 40 karių;
        Laivui dalyvaujant mokymuose ir operacijose, prie laivo įgulos papildomai priskiriami narai išminuotojai.

        Laivus varo du dyzeliniai CATERPILLAR CAT tipo varikliai. Laivai ginkluoti pabūklu „Bofors", kulkosvaidžiais MG3.

        Pagrindinė laivų užduotis minų ir nesprogusios amunicijos sunaikinimas, jūros dugno apžiūra ir patikrinimas. Dėl to pagrindinę laivų ginkluotę sudaro prie laivo korpuso pritvirtintas povandeninis sonaras bei minų sunaikinimo robotai K-STER. K-STER robotai yra dviejų tipų, inspekciniai - skirti minų identifikavimui, tam tikslui jie turi vaizdo kameras, sonarus lazerinius taikiklius ir pozicionavimo sistemas, bei koviniai - skirti minų sunaikinimui. Laivų įgula ginkluota pistoletais GLOCK 17 ir automatiniais šautuvais G36. Prireikus į povandenines operacijas yra siunčiamos narų komandos su specialia įranga.
        Laivas „Jotvingis" (N42)



        Laivas „Jotvingis" (N42) yra vadovavimo ir aprūpinimo laivas Priešmininių laivų divizione. „Jotvingis" (N42) yra laivas-vadavietė, iš kurio vadovaujama mokymams ir operacijoms jūroje. Kita laivo atliekama funkcija - visokeriopas minų paieškos ir nukenksminimo laivų bei visos karo laivų flotilės aprūpinimas jūroje.
        Laivas „Jotvingis" (N42) yra „Vidar" klasės laivas pastatytas 1977 m. Norvegijos karališkajam kariniam laivynui. Tuo metu jis buvo skirtas minavimo užduotims vykdyti. 2000 m. laivas kapitališkai suremontuotas ir pritaikytas aprūpinimo ir štabo laivo funkcijoms atlikti. 2006 m. kovo mėnesį Lietuvos Karinės jūrų pajėgos įsigijo šį laivą.
        Šio laivo krikštatėviais tapo Druskininkų miesto atstovai.
        Laivo "Jotvingis" (N42) techniniai duomenys:

        Ilgis - 64,8 m.;
        Plotis - 12,0 m.;
        Grimzlė - 4,6 m.;
        Vandentalpa - 1 750 t.;
        Maksimalus greitis - 15 mazgų;
        Įgula - 50 karių;

        Laivą varo du „Wichmann" dyzeliniai 2 100 AJ varikliai (bendrai 4 200 AJ) ir du sraigtai. Laive yra 4 pagalbiniai varikliai - dyzelgeneratoriai (kiekvienas jų 317 AJ) ir 1 avarinis variklis. Papildomai laive yra 1 povairis (425 AJ). „Jotvingis" (N42) yra ginkluotas dviem „Bofors" tipo 40 mm pabūklais ir stambaus kalibro kulkosvaidžiais.

        Laivas „Jotvingis" priskirtinas „Vidar" klasės laivams. Šie laivai gali gabenti didelį kiekį vandens, kuro, maisto ir kitų atsargų, reikalingų kitiems, didesnio masto operacijose dalyvaujantiems, laivams. Jie gali greitai prieiti prie aprūpinimo laivo ir pasipildyti atsargas nesugrįždami į uostą. Taip taupomos kuro sąnaudos ir laikas. Šis laivas atlieka ir štabo laivo funkcijas. Vadovaujančiam štabui bazuojantis šiame laive koordinuojami kitų operacijoje ar pratybose dalyvaujančių laivų veiksmai, leidžiami įsakymai, nes laive yra visa šiai užduočiai įvykdyti reikalinga įranga ir resursai.
        wwwkam.lt

        Komentuoti


        • #5
          Pagalbinių laivų ir katerių divizionas

          Paskirtis
          Pagalbinių laivų diviziono paskirtis - paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo jūroje darbai, uosto akvatorijos kontrolė, priešdiversinė karo uosto krantinės apsauga, kovinių laivų šaudybų aprūpinimas, laivų tempimas bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas.

          Istorija ir dabartis
          Pagalbinių laivų ir katerių divizionas, tuomet - Katerių grandis, pradėjo kurtis pačiomis pirmosiomis Karinio jūrų laivyno kūrimosi dienomis.
          1992 m. vasario mėnesį Pakrančių apsaugos rinktinei buvo perduoti keli kateriai. Tų pačių metų vasario 7 d. į pirmąjį budėjimą Klaipėdos uosto akvatorijoje stojo kateris „Vytis-1”. 1992 m. iš Lietuvos hidrometeorologijos centro buvo perduotas kateris „Vilnelė”, kuris vėliau gavo borto numerį „H21”.
          2000 m. gruodžio 5 d. buvo gautas iš Švedijos karo laivyno uosto vilkikas „Atlas”. Lietuvos karinėse jūrų pajėgose jam buvo priskirtas borto numeris „H22”.
          2005 m. KJP buvo perduotas ir trečiasis uosto kateris, kuriam suteiktas borto numeris „H23”. 2014 m. kateris "H23" išvestas iš diviziono sudėties.
          2009 m. vasario 26d. Pagalbinių laivų divizionas pasipildė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perimtu Paieškos ir gelbėjimo laivu „Šakiai" su įgula ir laivui priklausančia įranga. Laivas perduotas LR vyriausybės nutarimu Karinėms jūrų pajėgoms pradėjus vykdyti valstybines paieškos ir gelbėjimo darbų ir teršimo incidentų likvidavimo jūroje funkcijas.

          Šiuo metu pagalbinių laivų divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas "Šakiai", bei du kateriai: H21 ir H22.

          Paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai"



          Techniniai duomenys
          Ilgis - 56,6 m.;
          plotis - 10,5 m.;
          grimzlė - 4,8 m.;
          vandentalpa -1350 t;.
          maksimalus greitis - 9,5 mazgo;
          įgula - iki 16 žmonių.
          Laivą varo dyzelinis 1320 AJ variklis.
          Laivas turi visą žmonėms gelbėti, išsiliejusiems naftos produktams likviduoti bei gaisrų gesinimui reikalingą įrangą: teršalų surinktuvus; išsiurbimo sistemą; talpas naftos produktams laikyti; bonines užtvaras; 4 patrankų gaisrų gesinimo įrangą, barokamerą, gelbėjimo valtis ir plaustus, talpinančius 94 asmenis.
          Kateris H21


          Kateris H22


          www.kam.lt

          Komentuoti


          • #6
            Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba

            Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba yra Karinių jūrų pajėgų (toliau - KJP) dalinys, kurio pagrindinės funkcijos - teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas, kontrolė bei objektų identifikavimas, taip pat radijo, telefoninio ir kompiuterinio ryšio užtikrinimas tarp KJP padalinių ir laivų.

            Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos raida prasidėjo 1993 m. sausio 1 d., kai KJP flotilėje buvo įkurta Jūros stebėjimo kuopa. 1993 m. vasarą iš Rusijos federacijos Baltijos laivyno buvo perimti Palangos, Klaipėdos ir Nidos jūros stebėjimo postai. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. Jūros stebėjimo kuopa pradėjo vykdyti jūros stebėjimą.


            Tokia buvo Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos veiklos pradžia, nors pati tarnyba, kaip atskiras KJP dalinys, įsteigta vėliau. Tikroji Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos įkūrimo data yra laikoma 1996 m. liepos 30 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisykles. Taisyklės reglamentavo ne tik Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos, bet ir kitų valstybės sienos apsaugos subjektų uždavinius, funkcijas ir teises.

            1997 m. vasario mėnesį bendradarbiaujant su Švedija buvo įgyvendintas naujų modernių navigacinių radarų įdiegimas Palangos, Klaipėdos ir Nidos jūros stebėjimo postuose.


            2011 metais įvykdytas Jūros stebėjimo informacinės sistemos modernizavimo projektas, leidžiantis vykdyti teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą modernesnėmis priemonėmis bei efektyviau panaudojant personalą.


            Modernizuotos sistemos pagrindu 2012 metais sukurta nacionalinė integruota jūros stebėjimo informacinė sistema, kurios tikslas vykdyti objektų jūroje stebėjimą bei informacijos apsikeitimą tarp institucijų (Karinių jūrų pajėgų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Klaipėdos Valstybinio jūros uosto direkcijos). Įgyvendinant šį projektą buvo apjungti skirtingoms institucijoms priklausantys jūros stebėjimo jutikliai (radiolokacinės stotys, dienos/nakties vaizdo stebėjimo kameros, radijo ryšio krypties nustatymo įrenginiai) į vieną bendrą visumą, todėl buvo sustiprintas jūros stebėjimas neįsigyjant papildomos jūros stebėjimo technikos.

            Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybą sudaro: S3/S6/S7 skyrius, jūros stebėjimo valdymo centras, ryšių centras, jūros stebėjimo kuopa ir techninis skyrius. Kiekvienas iš šių Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos struktūrinių vienetų atlieka skirtingas funkcijas įgyvendinant daliniui keliamus uždavinius:
            • S3/S6/S7 skyrius vykdo veiklos ir kovinio rengimo planavimą;
            • Valdymo centras apdoroja informaciją, gautą iš stebėjimo jutiklių, ir užtikrina atpažinto jūros paveikslo kūrimą;
            • Jūros stebėjimo kuopa užtikrina stebėjimo postų saugumą;
            • Techninis skyrius prižiūri jūros stebėjimo techninę įrangą;
            • Ryšių centras užtikrina ryšio palaikymą tarp KJP padalinių.
            www.kam.lt

            Komentuoti


            • #7
              Logistikos tarnyba

              Karinių jūrų pajėgų (KJP) logistikos tarnyba vykdo KJP materialinių priemonių, ekipuotės ir amunicijos apskaitą bei išdavimą padaliniams, karių ir krovinių tranportavimo funkciją, padalinių karių maitinimą, atlieka laivų ir statinių techninio stovio priežiūrą ir ginkluotės, transporto priemonių remontą.

              Logistikos tarnyba susideda iš įsigijimų, infrastruktūros, ginkluotės, aprangos, maitinimo, aprūpinimo, remonto ir transporto skyrių.
              www.kam.lt

              Komentuoti


              • #8
                Povandeninių veiksmų komanda



                Povandeninių veiksmų komanda (PVK) vykdo šias užduotis:
                • dalyvauja išminavimo operacijose sausumoje ir po vandeniu;
                • atlieka nesprogusios amunicijos paiešką ir neutralizavimą;
                • dalyvauja paieškos ir gelbėjimo operacijose;
                • dalyvauja tarptautiniuose mokymuose bei operacijose;
                • užtikrina priešmininių laivų aprūpinimą narais išminuotojais;
                • atlieka laivų ir krantinių apžiūrą bei smulkųjį povandeninės dalies remontą;
                • užtikrina strategiškai svarbių objektų povandeninės dalies apžiūrą;
                • teikia pagalbą Vidaus reikalų ministerijai tiriant nusikaltimus.
                www.kam.lt

                Komentuoti


                • #9
                  Mokymo centras


                  Karinių Jūrų Pajėgų mokymo centro funkcijos:
                  • Organizuoja ir užtikrina Karinių jūrų pajėgų specialybių specialistų rengimą;
                  • Organizuoja ir vykdo Karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karininkų mokymus;
                  • teikia pasiūlymus dėl karių siuntimo į kvalifikacijos kėlimo kursus;
                  • ruošia metodinę medžiagą ir organizuoja mokymo priemonių įsigijimą;
                  • koordinuoja ir metodiškai vadovauja mokymo procesui specialistų rengimo kursų metu;
                  • kontroliuoja Karinių jūrų pajėgų specialistų rengimo programų vykdymą.
                  www.kam.lt

                  Komentuoti


                  • #10
                    Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

                    Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, kuris savo veiklą pradėjo 2009 m. sausio 1 d.

                    JGKC uždaviniai:
                    JGKC veiklos pamatas – 1979 metų Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, 1992m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas. Šie ir kiti susiję dokumentai bei planai numato žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo bei teršimo incidentų jūros rajone likvidavimo veiksmus bei priemones.
                    Ištikus nelaimei ir prireikus, JGKC papildomai pasitelkia Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijas, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kitas valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgas. JGKC darbo planai ir veiksmai derinami su Baltijos regiono šalimis. Taip siekiama užtikrinti efektyvų darbą nelaimės atveju nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
                    www.kam.lt

                    Komentuoti


                    • #11
                      Laivas M51

                      Laivas M51 pagal savo techninius duomenis, ginkluotę bei funkcijas yra analogiškas laivui„Sūduvis" (M52).

                      Laivas M51 pastatytas 1959 m. Vokietijos kariniam laivynui. 1978 - 1979 m. laivas buvo modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą. 2000 m. laivas išvestas iš Vokietijos laivyno karinės rikiuotės. Tais pačiais metais Lietuva įsigyja šį laivą. Laivui buvo suteiktas vardas „Kuršis", laivo krikštatėviais tapo Klaipėdos miesto atstovai.

                      2011m. sausio mėn. laivas M51 "Kuršis" pervadintas į M51. Laivas M51 ruošiamas nurašyti 2016m.
                      www.kam.lt

                      40 mm Bofors pabūklą galėtų sumontuoti viename iš patrulinių, kad "uodegoj" ne tik keltuvas valčiai būtų.

                      Komentuoti


                      • #12
                        Šiek tiek KJP istorijos. F12 "Aukštaitis"

                        Komentuoti


                        • #13
                          Sena KJP prezentacija. Įdomių kadrų yra su koviniais šaudymais (yra ir kulkosvaidis DŠK(M)).

                          Komentuoti


                          • #14
                            "Baltops 2012". Gdynė. Lietuvos KJP laivai

                            Komentuoti


                            • #15
                              Grąžūs laviukai , gaila tik kad ne iš metalo

                              Komentuoti

                              Vykdoma...
                              X