Announcement

Collapse
No announcement yet.

Išlaidos krašto gynybai

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas



  • Lietuva – tarp septynių „dviejų procentų klubo“ NATO šalių



    Lietuva yra tarp septynių NATO šalių, 2018 metais įgyvendinusių aljanso sutartą tikslą skirti krašto apsaugai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ketvirtadienį pranešė Aljansas.

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1115976?copied


    Komentuoti


    • Jau yra atnaujinta 2019 m. biudžeto suvestinė.

      2019 METŲ ASIGNAVIMAI KRAŠTO APSAUGAI

      Komentuoti


      • R. Karoblis ragina sparčiau didinti išlaidas gynybai
        Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį paragino politikus sparčiau didinti finansavimą gynybai.

        Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais...

        ...Šių metų gynybos biudžetas siekia 948 mln. eurų. Tokia suma buvo numatyta skaičiuojant, kad finansavimas krašto apsaugai sieks 2,01 proc. BVP. Tačiau išaugus ekonominėms prognozėms, šią savaitę NATO paskelbtuose skaičiavimuose teigiama, jog Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP...

        Komentuoti


        • Cirkas. Mano nuomonė:
          https://m.facebook.com/story.php?sto...45&ref=m_notif

          Komentuoti


          • Nepasiduoda

            Kęstutis Girnius. Net apie gynybą reikia racionaliai galvoti

            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=82069941

            Komentuoti


            • Originally posted by Eimantas Peržiūrėti pranešimą
              Nepasiduoda

              Kęstutis Girnius. Net apie gynybą reikia racionaliai galvoti

              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=82069941
              Protingas žmogus grinius, tik va tamsta man regis manote, kad Gritės fabrikas spausdina euriukus

              Komentuoti


              • Originally posted by RAm Peržiūrėti pranešimą

                Protingas žmogus grinius, tik va tamsta man regis manote, kad Gritės fabrikas spausdina euriukus
                Niekas nesiginčija, kad jis protingas. Ir jis tikrai skirtingai nei daugelis supranta, kad šimtoji procento dalis yra milijonai. Tačiau dėl daug ko klysta - pvz., vertindamas Rusijos konvencinės agresijos galimybę kaip labai mažą, sakydamas, kad Lietuvoje ir kitose NATO šalyse nepasiruošta hibridiniam karui (kas tai bebūtų per daiktas ), ir dar pateikdamas vieną kitą teiginį

                Komentuoti


                • Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą

                  Niekas nesiginčija, kad jis protingas. Ir jis tikrai skirtingai nei daugelis supranta, kad šimtoji procento dalis yra milijonai. Tačiau dėl daug ko klysta - pvz., vertindamas Rusijos konvencinės agresijos galimybę kaip labai mažą, sakydamas, kad Lietuvoje ir kitose NATO šalyse nepasiruošta hibridiniam karui (kas tai bebūtų per daiktas ), ir dar pateikdamas vieną kitą teiginį
                  Niekam nebūtų įdomu skaityti, jei jis viską centų tikslumu skaičiuoti. Svarbiausia principas geras ir jis jo nemaišo kalbėdamas apie esminį reikalą. O reikalas toks, kad politikai dalina pažadus prieš rinkimus apie kariuomenės stiprinimą, saviems rinkėjams dalina pažadus apylinkėse kažką padaryti, valstybės tarnautojai papildomų lėšų nuolat prašo, o biudžetas juk nesurenka tiek daugiau pajamų, kiek yra norinčių pasiimti. tad jis ir analizuoja, kad "nesipriešina" tėra politinis burbulas. Turėtume klausti, ko sutiktume atsisakyti ar ką turėtume įšaldyti, vardan to, kad kažkam skirtume daugiau pinigų.

                  Komentuoti


                  • Originally posted by RAm Peržiūrėti pranešimą

                    Niekam nebūtų įdomu skaityti, jei jis viską centų tikslumu skaičiuoti. Svarbiausia principas geras ir jis jo nemaišo kalbėdamas apie esminį reikalą. O reikalas toks, kad politikai dalina pažadus prieš rinkimus apie kariuomenės stiprinimą, saviems rinkėjams dalina pažadus apylinkėse kažką padaryti, valstybės tarnautojai papildomų lėšų nuolat prašo, o biudžetas juk nesurenka tiek daugiau pajamų, kiek yra norinčių pasiimti. tad jis ir analizuoja, kad "nesipriešina" tėra politinis burbulas. Turėtume klausti, ko sutiktume atsisakyti ar ką turėtume įšaldyti, vardan to, kad kažkam skirtume daugiau pinigų.
                    Pirma, tai neturėtume nieko atsisakyti, kadangi BVP stabiliai auga, ir lėšų surenkama daugiau. Antra, panagrinėkime jo argumentus
                    1. "Vis mažiau žmonių mano, kad Rusija tiesiog puls Lietuvą" - "vis mažiau" tai kiek, ir kas? Kiek ta tikimybė mažesnė? Man atrodo, kad tikimybė tokia pati, kaip ir buvo anksčiau, net ir po Ukrainos įvykių, nelabai didelė, bet reali. "Tiesiog" niekada nebuvo ir nebus vienas pats, visada kartu eina ir hibridinės grėsmės.
                    2. "Jei Rusijos naikintuvai, šarvuočiai, ir kita moderniausia karinė technika nebesukelia Lietuvai didžiausią pavojų, Lietuva turėtų atitinkamai pergalvoti gynybos strategiją, ir labiau finansuoti ne Krašto apsaugos ministeriją (KAM) ir tradicinę kariuomenę, bet kitas žinybas, institucijas ir specialistus, kurie labiau geba priešintis dabartinėms grėsmėms." - "Jei nesukelia". O "jeigu" sukelia didžiausią pavojų? Kibernetinė ataka šalies neokupuos ir nesugriaus politinės sistemos. Konvencinė karinė agresija, kad ir ribota, gali. Lietuvos Respublikos doktrinos, svarbiausi dokumentai, institucijos ir specialistų kompetencijos JAU transformuoti, lyginant su 2014, ir pritaikyti visų tipų grėsmėms. Tuo tarpu konvencinės pajėgos vis dar atsilieka nuo NATO standartų, vis dar žioji didžiulės spragos, kurias būtina užpildyti.
                    3. "Šaliai gali labiau reikėtų kriminalistų, kurie galėtų susekti pinigų plovimą, žiniasklaidos analitikų ar kalbų mokytojų negu šaulių ar tankistų." - reikia visų šių specialistų, ir jie visi yra, visose srityse vyksta pokyčiai, atsisakyti vienos iš jų, t.y. šaulių ir tankistų, pasak dr. K.Girniaus, vystymo būtų disbalansas, spraga, kurią vėliau per 1 naktį neištaisysim.
                    4. "Bėda tai, kad itin sunku nustatyti, kokios būtų veiksmingiausios priemonės." - sutinku, kad tai yra dr. K.Girniaus bėda, nes specialistai tokios bėdos neturi, veiksmingiausios priemonės žinomos.
                    5. "Rusija lengvai okupavo Krymą, nes jos gyventojai jautėsi Ukrainos valdžios apleisti." - didžiausia problema buvo milžiniškas Rusijos karių skaičius Kryme nuo pat SSRS subyrėjimo ir tai, kad didelė dalis gyventojų yra buvusios Sovietų Armijos pensininkai ir jų šeimų nariai, identifikuojantys save su Rusija, ir dalis ukrainiečių, turėdami rusiškas ir ukrainietiškas šaknis, nežinojo, kaip save identifikuoti. Be to, po Maidano atsiradęs valdžios vakuumas.

                    Komentuoti


                    • Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                      Pirma, tai neturėtume nieko atsisakyti, kadangi BVP stabiliai auga, ir lėšų surenkama daugiau.
                      1+1 ekonomikoje veikia kitaip. Ar skaičiuoji realią perkamąją galią? Šalia BVP augimo egzistuoja ir infliacija, kuri reikalauja kaskart vis daugiau popierėlių tai pačiai prekei, nors jos vertė nesikeičia. Todėl šalia stabilaus biudžeto augimo reikia indeksuoti ir tai, kad esamos einamosios išlaidos yra linkusios augti (pensijos, valstybės darbuotojų algos, nutiesiamo kelio kilometro kaina ir t.t.)

                      Iš vis, visi biudžetai pas mus deficitiniai. Kitaip sakant mes skolinamės, tam kad įvykdytume įsipareigojimus.Todėl tvirto pagrindo kariuomenei skirti daugiau lėšų nėra. Ar bent jau tiek šimtų milijonų kiek kai kas norėtų.

                      "Rusija lengvai okupavo Krymą, nes jos gyventojai jautėsi Ukrainos valdžios apleisti." - didžiausia problema buvo milžiniškas Rusijos karių skaičius Kryme nuo pat SSRS subyrėjimo ir tai, kad didelė dalis gyventojų yra buvusios Sovietų Armijos pensininkai ir jų šeimų nariai, identifikuojantys save su Rusija, ir dalis ukrainiečių, turėdami rusiškas ir ukrainietiškas šaknis, nežinojo, kaip save identifikuoti. Be to, po Maidano atsiradęs valdžios vakuumas.
                      Noriu pakomentuoti tik šitą tavo svarstymą, nes visi kiti susiję daug labiau negu tu manai. Tiesiog nepastebėjai.

                      Tai ką pats rašai nežinojo, kaip save identifikuoti, paaiškinamas kitu terminu - socialinė problema.Krymas niekada nesijautė ukrainietišku, o ukrainiečiai į Krymą geriausiu atveju žiūrėjo tik kaip į tuos, kuriuos būtina valdiškai įsisavinti. Kas ir kaip nesvarbu. Nebuvo kontakto. Ar stipresnė kariuomenė būtų padėjusi, kai didžioji dalis visuomenės visom išgalėm palaikė kitą pusę? Geriausiu atveju nedidelis pilietinis karas iššaunant šūvius.

                      Tad dabar, kodėl tai svarbu Lietuvai? Ar mes neturim apleistų regionų, apleistų mažumų, kurias paremiam iš valstybės biudžeto ir tikimės, kad jos turi būti amžinai dėkingos už tai? Tyrimais matome, kad nors kokiems Šalčininkams nedarbingumo išmokas moka Lietuva, jie vis vien žiūri rusiškas žiniasklaidos priemones ir tiki labiau Rusijos politikais. Juos integruoti į valstybę labiau padės ne papildoma tanketė ar lėktuvas, o mokykla,veikianti ligoninė ar kuriamos darbo vietos.

                      Todėl sutinku su Griniaus mintimi, kad biudžetas turi ne tik susivesti į skaičiukus, bet turime matyti ir tai kas už jų slypi. Jei yra kitos sritys, kurioms reikia pinigų, bet jie atimami ir skiriami kariuomenei, realus rezultatas bus kitoks nei tikimasi. Pvz lenkų miestelyje uždaroma viešoji biblioteka dėl optimizuojamo savivaldos tinklo. Prarandama dar viena vieša erdvė, prarandama dar darbo vietų, dar daugiau žmonių įsitikina "kad prie lietuvių telieka emigruoti". Didiname socialinę priešpriešą tarp skirtingų politinių, socialinių, tautinių grupių.

                      Manau, asimetriškai didinti kariuomenei skiriamą BVP dalį nėra protinga, jei ji "pasivagia" dalį realios perkamosios galios, kuri turėjo kompensuoti infliacijos daroma žalą. Pasikartosiu. Kasmet augančios išlaidos, dažnu atveju auga dėl to, kad kasmet sumažėja tos pačios pinigų sumos perkamoji galia. Ir jei X reikalams buvo išleidžiamas milijonas, po poros metų tas milijonas jau bus,mažiau, ir be papildomų įplaukų,X reikalams, jo reali galia sumažės. tai kas buvo padaroma su jais, tolygiai sumažės.

                      Visus Griniaus teminus, kuriuos komentavai kitais punktais galima apibendrinti gan paprastu sakiniu: "Rusijos grėsmė gyventojus jaudina mažiau, nes atsirado kitų buitinių problemų, kurias valstybė turėtų spręsti pirmiau". Ir visai nesvarbu ar ten tankistai, mokytojai, kriminalistai ar dar kas. Įvykis sutelkia žmones, bet jis nestovi vietoje, poreikiai keičiasi. 2014 metų aktualijos gyventojams nebėra pirmoje vietoje ir politikai turėtų taikytis nebe į 2014 metų problemas.

                      Komentuoti


                      • RAm, jūsų paskyros niekas neužgrobė?

                        Komentuoti


                        • Originally posted by RAm Peržiūrėti pranešimą

                          1+1 ekonomikoje veikia kitaip. Ar skaičiuoji realią perkamąją galią? Šalia BVP augimo egzistuoja ir infliacija, kuri reikalauja kaskart vis daugiau popierėlių tai pačiai prekei, nors jos vertė nesikeičia. Todėl šalia stabilaus biudžeto augimo reikia indeksuoti ir tai, kad esamos einamosios išlaidos yra linkusios augti (pensijos, valstybės darbuotojų algos, nutiesiamo kelio kilometro kaina ir t.t.)

                          Iš vis, visi biudžetai pas mus deficitiniai. Kitaip sakant mes skolinamės, tam kad įvykdytume įsipareigojimus.Todėl tvirto pagrindo kariuomenei skirti daugiau lėšų nėra. Ar bent jau tiek šimtų milijonų kiek kai kas norėtų.



                          Noriu pakomentuoti tik šitą tavo svarstymą, nes visi kiti susiję daug labiau negu tu manai. Tiesiog nepastebėjai.

                          Tai ką pats rašai nežinojo, kaip save identifikuoti, paaiškinamas kitu terminu - socialinė problema.Krymas niekada nesijautė ukrainietišku, o ukrainiečiai į Krymą geriausiu atveju žiūrėjo tik kaip į tuos, kuriuos būtina valdiškai įsisavinti. Kas ir kaip nesvarbu. Nebuvo kontakto. Ar stipresnė kariuomenė būtų padėjusi, kai didžioji dalis visuomenės visom išgalėm palaikė kitą pusę? Geriausiu atveju nedidelis pilietinis karas iššaunant šūvius.

                          Tad dabar, kodėl tai svarbu Lietuvai? Ar mes neturim apleistų regionų, apleistų mažumų, kurias paremiam iš valstybės biudžeto ir tikimės, kad jos turi būti amžinai dėkingos už tai? Tyrimais matome, kad nors kokiems Šalčininkams nedarbingumo išmokas moka Lietuva, jie vis vien žiūri rusiškas žiniasklaidos priemones ir tiki labiau Rusijos politikais. Juos integruoti į valstybę labiau padės ne papildoma tanketė ar lėktuvas, o mokykla,veikianti ligoninė ar kuriamos darbo vietos.

                          Todėl sutinku su Griniaus mintimi, kad biudžetas turi ne tik susivesti į skaičiukus, bet turime matyti ir tai kas už jų slypi. Jei yra kitos sritys, kurioms reikia pinigų, bet jie atimami ir skiriami kariuomenei, realus rezultatas bus kitoks nei tikimasi. Pvz lenkų miestelyje uždaroma viešoji biblioteka dėl optimizuojamo savivaldos tinklo. Prarandama dar viena vieša erdvė, prarandama dar darbo vietų, dar daugiau žmonių įsitikina "kad prie lietuvių telieka emigruoti". Didiname socialinę priešpriešą tarp skirtingų politinių, socialinių, tautinių grupių.

                          Manau, asimetriškai didinti kariuomenei skiriamą BVP dalį nėra protinga, jei ji "pasivagia" dalį realios perkamosios galios, kuri turėjo kompensuoti infliacijos daroma žalą. Pasikartosiu. Kasmet augančios išlaidos, dažnu atveju auga dėl to, kad kasmet sumažėja tos pačios pinigų sumos perkamoji galia. Ir jei X reikalams buvo išleidžiamas milijonas, po poros metų tas milijonas jau bus,mažiau, ir be papildomų įplaukų,X reikalams, jo reali galia sumažės. tai kas buvo padaroma su jais, tolygiai sumažės.

                          Visus Griniaus teminus, kuriuos komentavai kitais punktais galima apibendrinti gan paprastu sakiniu: "Rusijos grėsmė gyventojus jaudina mažiau, nes atsirado kitų buitinių problemų, kurias valstybė turėtų spręsti pirmiau". Ir visai nesvarbu ar ten tankistai, mokytojai, kriminalistai ar dar kas. Įvykis sutelkia žmones, bet jis nestovi vietoje, poreikiai keičiasi. 2014 metų aktualijos gyventojams nebėra pirmoje vietoje ir politikai turėtų taikytis nebe į 2014 metų problemas.
                          Pirma, tai reikėtų kalbėti skaičiais. Infliacija yra 2,5 proc., tai yra labai maža, tokia laikosi ir ženkliai didesnės neprognozuoja. Biudžetas ne deficitinis, ankstesnes skolas sparčiai išsimokame. Kariuomenė nieko iš nieko neatima, siūlau šitą užsirašyti ant delno, didžiosiomis raidėmis. Skyrus papildomai lėšų krašto apsaugai, jie nebus paimti sumažinus kažkurios mokyklos ar ligoninės biudžetą, jokios viešosios bibliotekos neuždarys. Čia ilgas sakinys kurį jums reikia įsiminti, ant delno užrašyti netilps, galima užsidėti ant desktopo.
                          Nereikia pasakoti pasakų apie Krymą, puikiai žinome, kaip ten buvo. Net neabejoju, kad gyvo ukrainiečio nematėte, ne tik kad nebuvote Ukrainoje.
                          Gerinti ekonomiką ir mažinti atskirtį reikia, bet tai niekaip netrukdo didinti finansavimo krašto apsaugai, tokios kalbos yra spekuliacija.

                          Komentuoti


                          • R. Karoblis: gynybai kitąmet numatoma skirti 2,02% BVP

                            Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...#ixzz61oF3YmW9

                            Komentuoti


                            • Originally posted by Eimantas Peržiūrėti pranešimą
                              R. Karoblis: gynybai kitąmet numatoma skirti 2,02% BVP

                              Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/201...#ixzz61oF3YmW9
                              Tai čia fake news ar kaip ,didėjimas 300mln.€? Klaida straipsnyje: Didėja iki 1,027 mrd. Komentaruose kazkas atkreipe dėmesi

                              Komentuoti

                              Vykdoma...
                              X