Announcement

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS)

Collapse
X
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #46


    ŠAULIŲ SĄJUNGA TURI KURTI TINKLĄ TARP EMIGRANTŲ, SAKO G.KORYZNA





    Lietuvos šaulių sąjunga turi vienyti ne tik Lietuvoje gyvenančius narius, bet pritraukti ir emigrantus, sako naujuoju organizacijos vadu patvirtintas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.

    „Matau ir vieną nišą, ir galimybę - tai yra naujos kartos emigrantai. Mes turėtume pagalvoti apie kažkokį interesą pritraukiant naujos kartos emigrantus, bandant juos prisikviesti įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, organizuojant jiems vienokį ar kitokį rengimą Lietuvoje, kad jie užsienyje galėtų jungtis į kuopeles“, - šeštadienį Šaulių sąjungos suvažiavimo delegatams Kaune sakė G.Koryzna.

    „Ten būtų puoselėjami tautiški patriotiniai jausmai ir, neslėpsiu, būkime „biedni“, bet teisingi, tai būtų potencialus mūsų rezervas negandų atveju“, - pridūrė jis.

    G.Koryznos pasisakymą BNS perdavė Šaulių sąjungos atstovė Dovilė Rusteikienė.

    Karininko teigimu, Lietuvos šaulių sąjunga turi standartizuoti kovinio rengimo programas ir vykdyti jį pagal poreikius. Jis taip pat sakė, jog šauliai turi atrasti savo vietą Lietuvos gynybos koncepcijoje, atsisakyti nereikalingų funkcijų ir suderinti jas su kariuomene bei Krašto apsaugos savanorių pajėgomis.

    Pasak G.Koryznos, Šaulių sąjunga turi efektyviau išnaudoti kariuomenės turimus resursus.

    „Mes turėjome aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene ir naudotis ne tik poligonais ar šaudyklomis, bet kariuomenė turi ir mokymo centrus, turi puikius instruktorius tuose mokymo centruose, kurie galėtų mums pagelbėti organizuojant kovinį rengimą, organizuojant specialybinį rengimą“, - sakė naujasis organizacijos vadas.

    Jis taip pat nurodė, jog Šaulių sąjunga turi efektyviau naudotis savo nariais, kurie yra žinomi visuomenėje ar dirba valstybės tarnyboje.

    „Pas mus yra nepaprastai daug šaulių su didele patirtimi, su didelėmis galimybėmis, su įvariai specializacija ir tą specializaciją mes galime pasiūlyti Lietuvos kariuomenei į pagalbą, rengiant informacinių operacijų specialistus, kibernetinių programų specialistus, nuo medikų iki kitų įvairių sričių“, - teigė G.Koryzna.

    „Reikia nepamiršti, kad, neduok Dieve, įvedus karo padėtį atsirastų karo komendantai (...) ir tada kažkas turės padėti jiems vykdyti savivaldybės, valstybės, seniūnijų funkcijas. Ir čia matau jus, šauliai visuomenininkai, kurie jau šiai dienai yra tose pareigose - savivaldybėse, ministerijose, seniūnijose - galimybes vykdyti tas funkcijas“, - kalbėjo jis.

    Prisistatydamas organizacijos nariams karininkas taip pat pabrėžė norintis, jog šauliai jo asmenyje įžvelgtų naujas galimybes, o ne radikalius sprendimus: „Bet jeigu kažkas mato manyje ar norės matyti manyje naują šluotą - aš galiu būti nauja šluota“.

    „Man tikrai pakaks ryžto ir pasiryžimo priimti reikalingus sprendimus, galbūt ir ne visada populiarius“, - sakė G.Koryzna.

    Jis šiuo metu yra Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektorius. Karininkas anksčiau vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.

    Šeštadienį pulkininkas buvo patvirtintas naujuoju Šaulių sąjungos vadovu. Už jį balsavo 201 delegatas, o keturi susilaukė. Balsavusiųjų prieš nebuvo.

    1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta visuomeninė organizacija, ji skelbia turinti per 8 tūkst. narių. Šaulių gretos matomai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.

    Šaltinis:http://www.bernardinai.lt/straipsnis...koryzna/160167

    Komentuoti


    • #47



      Lietuvos Šaulių Sąjungos 20-mečio renginiai Kaune, 1939 m. birželio 23-26 d.





      Lietuvos Šaulių sąjungos 20-mečio šventėje 1939 metų birželio 23-26 dienomis lankesi Estijos Respublikos Kaitseliidu viršininkas gen. mjr. Johannes Orasmaa, lydimas Jarvos rinktinės vado plk. ltn. K. Press ir sporto vadovo kpt. E. Lepp;

      Komentuoti


      • #48


        Naujas šaulių vadas ieškos aukso vidurio

        Prieš savaitę Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadu išrinktas plk. ltn. Gintaras Koryzna mato labai konkrečią šaulių misiją. "Ar tai bus savanoris, ar šaulys, ar profesionalios karo tarnybos karys, jis privalės stoti ir ginti Lietuvą", – sako naujasis vadas.







        – Šauliai jumis pasitiki – suvažiavime kone vienbalsiai balsavo už jūsų kandidatūrą į sąjungos vado pareigas. Ar jūs pasitikite šauliais?

        – Žinoma. Jeigu nepasitikėčiau, nebūčiau kandidatavęs į šias pareigas. Matau, kad šauliai per pastaruosius 3–5 metus žengė labai tvirtą žingsnį į priekį. Tendencija gerinant integraciją į kariuomenę, bendradarbiavimas su visuomene, jaunųjų šaulių veikla yra tos stipriosios ašys, visuomenė šaulius priima teigiamai, tad su šauliais galima dirbti įvairiais lygiais.

        – Nėra namų be dūmų. Kokių problemų įžvelgiate organizacijoje ir ką pirmiausia norėtumėte keisti?

        – Iš savo karinės patirties žinau, kad būna įvairių niuansų, kaip sakote, nėra namų be dūmų, bet pirmiausia reikia susipažinti iš vidaus, įsiklausyti į visų pusių argumentus ir tik tada galvoti apie vienokius ar kitokius pakeitimus, jeigu jie reikalingi. Gal viskas yra gerai, tik viena ar kita pusė tarpusavyje nesusikalba ir neparodo lankstumo. Vadas gali būti moderatorius susodinant visus prie derybų stalo ir randant tą aukso vidurį. Kol kas dar anksti ką nors sakyti apie permainas.

        – Vilniaus, Kauno, kitų didmiesčių šaulių potencialas gerokai skiriasi nuo miestelių ir kaimų šaulių pajėgumų. Ar didmiesčių šauliai galėtų kaip nors padėti savo broliams ir sesėms provincijoje?

        – Žinoma. Didmiesčiai turi daugiau galimybių savo veiklai plėtoti. Patirties ir galimybių pasidalijimas tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių yra būtinas: dalytis patirtimi ir būdais, kaip išnaudoti karinę infrastruktūrą visoje apskrityje, kaip bendradarbiausi su savivaldybe, kaip sutarti su mokyklomis, kur galima plėtoti jaunųjų šaulių veiklą, kaip bendradarbiauti su pasieniečiais, policija.






        – Kalbėjote apie didesnį šaulių integravimą į kariuomenę ir kovinį rengimą. Kas keisis?

        – Konkrečių sprendimų dabar neįvardysiu. Reikalinga išsami analizė. Jau dabar matau, kad reikia paspartinti kovinių būrių formavimą, kaip, kada ir į kokius konkrečius kariuomenės padalinius jie turėtų būti integruoti. Nuo to ir priklausys, kaip tie šaulių koviniai būriai bus rengiami, – ar tai bus lengvieji pėstininkai, ar tai bus teritorinės gynybos padaliniai, ar specializuoti padaliniai, kurie prisijungs prie jau esamų specifinių karinių padalinių, esant tokiam poreikiui, – įvedus nepaprastąją padėtį ar karo padėtį. Yra šaulių apsaugos būriai – jie perimtų kariuomenės dalinių apsaugą. Tai didelė integracija.

        – Kas nori rimtesnio karinio rengimo, gali rinktis Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Amžinas klausimas – ar šaulių kovinių būrių integracija į kariuomenę nedubliuos savanorių funkcijų?

        – Manau, kad taip nenutiks. Turime susėsti kartu – šauliai, savanoriai, kiti kariuomenės padaliniai – ir ruošiamuose gynybos planuose nusistatyti savo uždavinius. Kiekvienas turime turėti savo nišą, kad nedubliuotume funkcijų. Kalbame apie tai, kad visi, kurie yra mobilizaciniame rezerve, esant reikalui, stos ginklu ginti Lietuvos. Ar tai bus savanoris, ar šaulys, ar profesionalios karo tarnybos karys, jis privalės stoti ir ginti Lietuvą. Čia klausimų nekyla. Klausimas tik toks, kokioje struktūroje ir kaip jis turi būti parengtas, aprūpintas ekipuote, kad galėtų įvykdyti šitą funkciją. Dėl to ir būtinas teisingas tų nišų pasidalijimas.

        – Vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vladas Putvinskis-Pūtvis sakė, kad šaulys pirmiausia – ne karys, o aktyvus valstybės pilietis bet kurioje veiklos sferoje. Ar šiandienei Šaulių sąjungai tai tebėra aktualu?

        – Visur turi būti proporcijos. Turime kariuomenę, kurios pagrindinė funkcija – vykdyti kovinį rengimą, ruoštis šalies gynybai. Mes jiems padedame, ir tik dalis šaulių būtų integruota į kariuomenę. Kiti gi užsiimtų kita veikla – pagalba karo komendantams įvedus karo padėtį ir panašiai. Taikos metu dabartinė jaunųjų šaulių veikla pritraukiant jaunus žmones ir ugdant juos pilietine patriotine dvasia deda gerus pagrindus tvirtai visuomenei. Kultūrinė, sporto veikla, pagalba savivaldybėms, policijai, kitoms institucijoms turi išlikti kaip šaulių uždaviniai, nes jie yra tarsi tarpinė grandinė tarp kariuomenės ir visuomenės.

        – Jaunuosius šaulius minite geruoju. Kokia jų veiklos ateitis? Ar manote, kad reikia dar ką nors tobulinti?

        – Manau, kad viskas vyksta gera linkme. Jaunuosius šaulius kol kas labiau pažįstų iš jų tėvų pasakojimų, mokyklų direktorių teigiamų atsiliepimų. Reikėtų galvoti, kaip sustiprinti jaunųjų šaulių vasaros stovyklas, kaip sudaryti geresnes galimybes ugdant tų jaunų žmonių pilietinį ir patriotinį supratimą, nepaprastos geopolitinės situacijos suvokimą, kad žmonės, išaugę iš jaunųjų šaulių amžiaus ir tampantys šauliais, jau turėtų brandų supratimą, kas dedasi aplink ir kokia pareiga jų laukia.

        – Išrinktas vadu viešai prabilote apie tai, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti emigrantams, įtraukiant juos į šaulišką veiklą. Prasidėjus sovietų okupacijai, senieji išeiviai užsienyje atkūrė Lietuvos šaulių sąjungą išeivijoje (LŠSI) ir tęsia tą veiklą. Ar tai galėtų būti grandis, jungianti Lietuvos šaulius su naujosios kartos emigrantais, ar reikėtų kokio nors atskiro struktūrinio padalinio?

        – Nemanau. LŠSI nariai išsaugojo V.Putvinskio-Pūtvio laikų tradicijas ir vertybes, kurias išsivežė iš Lietuvos jų seneliai ir tėvai. Šauliškas gyvenimo būdas, kurį išsaugojo ir tęsia senieji emigrantai, lygiai taip pat gali būti tęsiamas ir naujosios emigracijos kartos. Ne paslaptis, kad daug jaunimo išvažiuoja mokytis ir dirbti. Tai galimybė mūsų jauniesiems šauliams ir šauliams ten organizuoti ir koordinuoti šaulišką veiklą. Nekalbame apie kokį nors kovinį rengimą užsienyje. Svarbiau pilietiškas patriotinis ugdymas, kad išvykę žmonės nepamirštų, jog Lietuva yra tikroji tėvynė, kurioje jie gimė ir užaugo, ir išlaikytų ryšius su Lietuva.

        – LŠS vado kadencija – treji metai. Ar pakaks laiko visoms idėjoms įgyvendinti?

        – Pirmasis pusmetis daug ką parodys – išanalizuosime ir sudėliosime laiko ašį, kas ir kada turėtų būti įgyvendinta, ką reikia sustiprinti. Šaulių sąjungos gyvavimas nesibaigia su vado kadencija. Gal po manęs ateis dar perspektyvesnis vadas, kuris darys dar didesnius žingsnius į priekį.

        Šaltinis:http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...vidurio-815700

        Komentuoti


        • #49



          Lietuvos Šaulių sąjungos narės dovanoja Lietuvos kariuomenei ginklus nupirktus už jų surinktas aukas:







          Šaltinis: Svaigedas Stoskus FB

          Komentuoti


          • #50
            Kaune pagerbti žuvę vokiečių karininkai

            Lietuvos Šaulių sąjunga pakvietė į susitikimą su Vokietijos Bundesvero kariuomenės atstovais.
            Senosiose Fredos ir Naugardiškių kaimo kapinėse vyko susitikimas su Lietuvoje dislokuotais NATO Vokietijos bataliono kariais. Susitikimo metu buvo pagerbti vokiečių kariai, žuvę per I – ąjį pasaulinį karą. Jų kapus surado ir sutvarkė Lietuvos Šaulių sąjunga.
            Yra nuotraukų

            Komentuoti


            • #51
              Gražu.Bet kad va tik tie Vokiečių kariai per WW1 buvo pakankamai žiaurūs Lietuvių atžvilgiu.Gal ir šito nevertėtų pamiršti visai

              Komentuoti


              • #52
                Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
                2 metų senumo (bet IMHO dar visai aktualus) VICE reportažas apie Lenkijos paramilitarines formuotes:


                Pas vieną iš reportažo herojų Damianą Dudą ant sienos kabo berods Želigovskio portretas (5:42).
                Šiaip lenkai šaunuoliai - matosi noro išmokt kautis ir patriotizmo pas juos per akis, bet man nuostabą kelia tai, kad ne visos tokios paramilitarinės grupuotės, turinčios kovinius ginklus, yra pavaldžios Gynybos ministerijai - atsiduoda machnovščina...
                Lietuvos Šaulių sąjunga, taip pat nepavaldi gynybos ministerijai.

                Komentuoti


                • #53
                  Originally posted by Robis Peržiūrėti pranešimą

                  Lietuvos Šaulių sąjunga, taip pat nepavaldi gynybos ministerijai.
                  O čia slidus klausimas:

                  Šiandien Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas apibrėžia, jog Sąjungai vadovauja vadas, kurį suvažiavimas tvirtina krašto apsaugos ministro teikimu, suderintu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tačiau ministras turi teisę ir atšaukti Sąjungos vadą, todėl atviras ir diskutuotinas klausimas, ar šiuo metu Sąjungos pavaldumas geriausiai atspindi V. Putvinskio viziją (žinoma, jei ji mums priimtina). Krašto apsaugos ministras yra politinė figūra, o juk Šaulių sąjunga vienija įvairių politinių pažiūrų (galų gale, tai šaulių sąjungos tikslų atžvilgiu apskritai yra šalutinis dalykas) žmones, Lietuvos patriotus. Svarstytina, ar nebūtų prasminga arba mažinti ministro įgaliojimus Sąjungos atžvilgiu, arba ją apskritai perduoti Lietuvos kariuomenės vado žinion, kuris yra ir nepolitinė figūra, ir geriausiai dienos X atveju žinantis, kur šauliai yra reikalingiausi.
                  Visas A. Ažubalio straipsnis, iš kurio ir paėmiau pastraipą viršuje:

                  Lietuvos Šaulių sąjunga – kariuomenės struktūra ar „laisvo ginklo jėgas“ vienijanti organizacija?

                  Komentuoti


                  • #54
                    Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
                    O čia slidus klausimas:



                    Visas A. Ažubalio straipsnis, iš kurio ir paėmiau pastraipą viršuje:

                    Lietuvos Šaulių sąjunga – kariuomenės struktūra ar „laisvo ginklo jėgas“ vienijanti organizacija?
                    Pirma, tai Lenkijoje yra apie 200 visuomeninių paramilitarinių organizacijų, vienos tokios kaip Lietuvos šaulių sąjunga nėra. Visų jų veiklą koordinuoja Lenkijos KAM biuras. Lietuvoje LŠS veikla yra labai aiškiai apibrėžta įstatymais, kas ką skiria, kas kam ir kokiu atveju turi valdžią. Aukščiausias LŠS valdymo organas yra suvažiavimas. Tai leidžia išlaikyti visuomeninį organizacijos pradą, ir kartu valstybei kontroliuojant kiek tą numato įstatymai. Todėl Robis teisus sakydamas, kad LŠS nepavaldus KAM - Įstatyme parašyta, kokie yra ministro santykiai, kokią veiklą jis gali kontroliuoti, kada ir kas tampa pavaldus Kariuomenės vadui.
                    O kas tas A.Ažubalis? Pilietis ir šaulys, išsakęs savo asmeninę nuomonę. Mano galva - visiškai neteisingą nuomonę. Taip į šį straipsnį ir reikia žiūrėti - vieno atskirai paimto šaulio nuomonę.

                    Komentuoti


                    • #55
                      Originally posted by EPP Peržiūrėti pranešimą
                      Pirma, tai Lenkijoje yra apie 200 visuomeninių paramilitarinių organizacijų, vienos tokios kaip Lietuvos šaulių sąjunga nėra. Visų jų veiklą koordinuoja Lenkijos KAM biuras. Lietuvoje LŠS veikla yra labai aiškiai apibrėžta įstatymais, kas ką skiria, kas kam ir kokiu atveju turi valdžią. Aukščiausias LŠS valdymo organas yra suvažiavimas. Tai leidžia išlaikyti visuomeninį organizacijos pradą, ir kartu valstybei kontroliuojant kiek tą numato įstatymai. Todėl Robis teisus sakydamas, kad LŠS nepavaldus KAM - Įstatyme parašyta, kokie yra ministro santykiai, kokią veiklą jis gali kontroliuoti, kada ir kas tampa pavaldus Kariuomenės vadui.
                      O kas tas A.Ažubalis? Pilietis ir šaulys, išsakęs savo asmeninę nuomonę. Mano galva - visiškai neteisingą nuomonę. Taip į šį straipsnį ir reikia žiūrėti - vieno atskirai paimto šaulio nuomonę.
                      Visada gerai kai pasisako žmogus, žinantis viską iš vidaus.

                      Komentuoti


                      • #56
                        Skirtingai nuo Lenkijos organizacijų, Lietuvos šaulių sąjunga yra organizacija, kurios veikla reglamentuota ne pačių sukurtais nuostatais, o Seimo priimtu įstatymu, ir kuri vienintelė leidžia planingai ir legaliai remti valstybę visose jai svarbiose saugumo sferose, aiškiai apibrėždama teises ir pareigas. Pvz., šauliai padėti policijai gali tik pagal teritorinės policijos įstaigos prašymą, įsakymu pakviečiant šaulius į tarnybą - tai automatiškai užkerta kelią galimiems atskirų asmenų nesąžiningiems veiksmams, o šauliams suteikia valstybės garantijas nukentėjus tarnybos metu. O kalbant apie pilietinės teisės į ginkluotą gynybą įgyvendinimą, tai taip pat yra vienintelė organizacija, leidžianti tą daryti suderintai su valstybės poreikiais ir planais. Taip kad pilieti nesnausk, tapk šauliu

                        Komentuoti


                        • #57
                          50 tūkst. ginkluotų šaulių, laikančių ginklus namuose - ar tai realu?

                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=75695815

                          Komentuoti


                          • #58
                            Originally posted by Eimantas Peržiūrėti pranešimą
                            50 tūkst. ginkluotų šaulių, laikančių ginklus namuose - ar tai realu?

                            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=75695815
                            Straispnis kaip straipsnis, bet jau pono Bako pasisakymai...

                            Komentuoti


                            • #59



                              Ambicinga idėja Lietuvai, kuriai abejingi neliko ir kariškiai: ar toks siekis realus?






                              Per kelerius metus pritraukti ir apmokyti įspūdingą skaičių patriotiškai nusiteikusių šalies piliečių, taip sustiprinant Lietuvos gynybines galias ir sukuriant efektyvią atgrasymo priemonę – net 50 tūkst. ginkluotų šaulių. Tokia Lietuvos Šaulių sąjungos narių iškelta idėja Lietuvai kiek netikėtai sulaukė milžiniško palaikymo ir netgi palankaus aukštų šalies kariškių dėmesio.

                              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/medi....d?id=76377259

                              Komentuoti


                              • #60
                                Koks vaidmuo Šaulių sąjungai numatytas ateityje?

                                ...„Bent jau dalis grupės narių, tarp kurių ir aš, norėtume matyti, kad Šaulių sąjunga tampa rimta valstybės saugumą užtikrinančia jėga“, – BNS sakė konservatorius, pats priklausantis Šaulių sąjungai...

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X