Gynybos naujienų ir aktualijų srautas

[AurimasLT]

Kokių tradicijų labiausiai pasigendate?

Nepretenduoju į išsamią apžvalgą, bet galiu paminėti kelis pavyzdžius:

1. Statutų standartizavimas. Prieškario Lietuvos kariuomenės statutai buvo vienodo kišeninio formato, vienodais viršeliais, vieningos nomenklatūros/ kodavimo/ numeravimo, turėjo pagal temas priskirtas spalvas (pvz.: visi artilerijos statutai turėjo raudonus viršelius). Dabartinės LK statutai apipavidalinami chaotiškai, yra skirtingų dydžių, dažnai netelpa į lauko uniformos kišenę. Prieškariu mūsų seneliai standartizaciją sugebėjo pasiekti per 5-10 metų, dabartinė LK nesugeba standartizuoti per 30 metų. Bardakas svarbiuose kariuomenės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose indikuoja bendrą netvarką ir neorganizuotumą.
2. Kariuomenės rūšių spalvos uniformos elementuose. Prieškario Lietuvos kariuomenė kaip priimta visame civilizuotame pasaulyje turėjo kariuomenės rūšis indikuojančias spalvas (pėstininkai – geltona, kavalerija – balta, artilerija – juoda, gen. štabas- vyšninė ir pan.). Šios spalvos buvo naudojamos kepurių ir antpečių apvaduose, apykaklės trikampėliuose (petlicose) bei kituose uniformos elementuose. Dabartinė LK naudoja visiškai nelogišką spalvinį chaosą – kepurės ir antpečių bei rankovių apvadai geltoni, apykaklės trikampėliai (petlicos) juodi. Žinant pasaulinę praktiką ir Lietuvos istoriją dabartinė uniforma atrodo netinkamai.

Tiesiog graži tradicija (nesakau, kad būtinai sektina): prieškariu visi naujai atvykę ulonų pulko karininkai gaudavo standartinį sidabrinių stalo įrankių komplektą su pulko simbolika. Kaštus, greičiausiai, dengdavo pulko karininkų kolektyvas. Šie stalo įrankiai buvo naudojami oficialių pulko švenčių metu, bendrose užstalėse. Esprit De Corps!

[Danas]

Yra istorikų, pvz., dr. Jonas Vaičenonis, kurie šia tema dirbo ir bandė pateikti konkrečius pasiūlymus kariuomenei. Juk atkuriant neturėta jokio padoresnio tarpukario kariuomenės žinių bagažo, o ir laikas buvo toks, kad gyventa šia diena ir apie ateitį negalvota. Paskui prisirinkome užsienio tradicijų, daugiausia amerikietiškų, iš kurių man neskaniausia tradicija torto pjaustymas kardu. Amerikiečiams kardas visada buvo labiau atributas, nei ginklas, o mūsų kraštuose - kario siela.

Man dar ausį pjauna mūsų kariuomenėje naudojamas irgi iš amerikiečių perimtas laipsnis "seržantas majoras" - gal geriau kokį "vyresnįjį viršilą" būtų reikėję naudot.
Ir taip - kartais keistai atrodo LDK ir 1-osios LR tradicijų suplakimas, o gi KASP ir SOP dar ir partizanų tradicijomis remiasi.

[EPP]

Man dar ausį pjauna mūsų kariuomenėje naudojamas irgi iš amerikiečių perimtas laipsnis "seržantas majoras" - gal geriau kokį "vyresnįjį viršilą" būtų reikėję naudot.
Ir taip - kartais keistai atrodo LDK ir 1-osios LR tradicijų suplakimas, o gi KASP ir SOP dar ir partizanų tradicijomis remiasi.

Seržantas majoras labai gerai, nes sąjungininkams aišku kas tai ir su kuo valgoma, laipsniai turi būti labai aiškūs, geriausia suvienodinti, kadangi tarptautiniam bendradarbiavime yra karinio etiketo ir hierarchijos klausimai

[Danas]

Seržantas majoras labai gerai, nes sąjungininkams aišku kas tai ir su kuo valgoma, laipsniai turi būti labai aiškūs, geriausia suvienodinti, kadangi tarptautiniam bendradarbiavime yra karinio etiketo ir hierarchijos klausimai

Lygiuojamės tik į vieną sąjungininką? Nes pas vokiečius OR-9 atitinka "Oberstabsfeldwebel", pas lenkus "Starszy chorąży sztabowy" ir "Starszy chorąży", pas prancūzus "Major" ir "Adjudant-chef", pas britus - "Warrant officer class 1", taigi ir mes galėjom puikiausiai savo "viršilą" kaip nors pritaikyti. Dabar net keistai atrodo - pas mus po štabo seržanto eina viršila, o po to vėl grįžtama prie seržanto, tik jau seržanto majoro.

[Robis]

Arvydas Pocius: Paminklas Lietuvai. Žuvo, kad mes gyventume

Lietuvos sostinėje vis dėlto privalo atsirasti tokia vieta, kur būtų galima nulenkti galvą ir padėkoti visų laikų ir epochų Lietuvos žmonėms gynusiems mūsų tautą ir valstybę.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...STUwuYD4tArk64 oC76dQ1Momh8L04pvNkbOhz308&copied

[AurimasLT]

https://lt.wikipedia.org/wiki/ANBO-VIII

Labanoro girioje atrastos istorinio ANBO VIII lėktuvo nuolaužos

Istorikų grupė iš Vilniaus universiteto paieškos ekspedicijos metu atrado istorinio ANBO VIII lėktuvo nuolaužas, kurios čia pragulėjo nuo 1941 metų. Nuolaužos yra gerai išsaugotos. Tiksli radimo vieta kol kas neatskleidžiama. Tyrėjų grupė šį atradimą vadina vienu iš didžiausių istorinės lietuviškos aviacijos archeologinių projektų.

ANBO-VIII – dvivietis vienmotoris lengvasis bombonešis, suprojektuotas konstruktoriaus Antano Gustaičio. Pradėtas konstruoti 1938 m. gegužės 5 d., o išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d.

Buvo planuojama pastatyti 60 šio modelio lėktuvų, tačiau šiam planui sutrukdė prasidėjęs Antras pasaulinis karas.

[AurimasLT]

Taigi, paskutinė naujiena irgi balandžio 1-osios pokštas. Geros visiems nuotaikos!

[Danas]

Nepamirštami kariūnų įspūdžiai ir nauja patirtis Pietų Amerikos džiunglėse
https://www.lka.lt, 2021.03.25

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirto kurso kariūnai Lukas Čipkus ir Diomedas Petkevičius įgijo unikalios patirties vasario–kovo mėn. dalyvaudami Pietų Amerikoje, Prancūzijos Gvianoje, vykusiame vadinamajame Džiunglių kurse. Pernai pagal „Erasmus+“ programą mokęsi Saint-Cyr‘o universitete lietuviai kartu su Belgijos ir Prancūzijos kadetais šias metais turėjo galimybę dalyvauti universiteto organizuojamose pratybose ir jas sėkmingai baigę įgijo Prancūzijos džiunglių karybos komandoso instruktoriaus kvalifikaciją.

Šie kariūnai yra vieni iš nedaugelio, kuriems buvo suteikta tikriausiai vienintelė gyvenime galimybė pasitobulinti tokio tipo mokymuose. Iki šiol juose yra dalyvavęs tik vienas Lietuvos kariuomenės atstovas.

Tai kadetų karinio rengimo kursas, kuriam reikia daugiausia fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Lietuvos karo akademijos kariūnai džiaugiasi jo metu galėję išbandyti savo jėgas, įgyti unikalios patirties ir pasiekti gerų rezultatų.