Gynybos naujienų ir aktualijų srautas

[Trooper]

Pagalvojau, kad reiktų bendros temos, kur vienoje vietoje būtų visos su Lietuvos gynyba susijusios naujienos ir aktualijos mūsų ir užsienio žiniasklaidoje.

A. Ramanauskas kalbina A.Bačiulį. Nors abu truputį humoristai, bet visai rimtai sušnekėjo. Aptariamas šauktinių klausimas (įskaitant KA ministro poziciją), brigadų formavimas, ir kiti dalykai.

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/ramanauskas-uzkalnis-plius/ziurek-a-ramanauskas-plius-31

[Trooper]

Nors Švedija ne NATO narė, tai visvien labai mums aktualu. Švedija keičia savo karinę doktriną. Bus agresyvesnė

Defensenews
Sweden Adopts Tougher Military Strategy Doctrine

The new doctrine shifts the emphasis of national defense from a post-Cold War era strategy largely based on containment to a more aggressive model that will deploy advanced weapons systems and modern warfare forces as part of a "sustained" and coordinated high-impact strike against attackers.
The revised MSD formats a framework under which the defense of Sweden can be conducted either "alone" or potentially in collaboration with multinational Nordic, European Union or NATO forces.

"This deeper form of Nordic defense cooperation will provide for a direct response to aggressive Russian behavior," Swedish Defence Minister Peter Hultqvist said.
Sweden has also moved to strengthen military partnerships with NATO, the U.S. and the EU, as well as pursuing single interstate defense cooperation agreements with neighborhood states like Poland.

Kitaip tariant, Rusijos grėsmės akivaizdoje Švedija neatsisako galimybės kooperuotis tiek su kitais Nordikais, tiek su NATO, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.

[Trooper]

Straipsnis Delfi apie privalomąją karinę tarnybą ir Ministro J.Oleko poziciją

Krašto apsaugos ministras nėra privalomosios karo tarnybos šalininkas

Apie privalomąją tarnybą

Privaloma karo tarnyba, įteisinta praėjusiais metais, jau pasiteisino. Nacionaliniam šalies saugumui grėsmę kėlęs karių trūkumas mažėja. Daliniai užpildyti daugiau kaip 70 proc. Todėl, jei būtų buvę nuspręsta nebepratęsti privalomo šaukimo, kariuomenėje jau po metų pritrūktų 6,5 tūkst. karių, rezervo poreikis išaugtų 4 kartus. Pavyzdžiui, karo metu užpildyti dalinius ir atstatyti nuostoliams reikia ne mažiau kaip 110 tūkst. rezervininkų. Be to, iš tų pačių rezervininkų ateityje planuojama suformuoti ir trečiąją Lietuvos brigadą, aktyvuojamą karo metu. Šiuo metu Lietuva turi suformuotą mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, jau formuojama ir dar viena – „Žemaitijos“. Tai realūs žingsniai, kurie planuoti žengti dar iki narystės NATO, tačiau niekada taip ir neįgyvendinti.

Apie nelabai aiškią ministro poziciją

Juozas Olekas nuolat pasisakė už profesionalią kariuomenę ir siūlė šauktinių neįteisinti, o praėjusių metų pabaigoje, kai prasidėjo diskusijos, kas su šauktiniais bus daroma toliau – reikia tęsti šaukimą ar ne – ministro vadovaujama ministerija išplatino pranešimą, kuriame siūlė šauktinių klausimo po 2020 m. iš viso nesvarstyti. Ir nors pirmadienio Valstybės gynimo taryboje už nuolatinę privalomąją karo tarnybą balsuota vienbalsiai, po posėdžio žurnalistams J. Olekas vis tiek tikino, kad karių gretas reikia stiprinti savanoriais. „Aš ir dabar esu ne toks stiprus šalininkas privalomos tarnybos. Aš esu savanorystės šalininkas“, – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=70748244

[Trooper]

Apie poligonų plėtrą

Plečiami Lietuvos kariuomenės pagrindiniai poligonai

Plečiami Lietuvos kariuomenės Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, nes, modernėjant ginkluotei, pratyboms ir koviniam šaudymui reikia daugiau vietos, didesnių atstumų.
Alfredas Pliadis BFL/KAM nuotr.





Plečiami poligonai valstybinių miškų sąskaita. Pvz., vien prie Pabradės šiemet teks iškirsti daugiau nei 500 hektarų miško. Bet, numatyta, kad tada poligonas padvigubės ir jo plotas taps didesnis nei, pavyzdžiui, dabar užima Kauno miestas.

„Pas mus buvo šaudymai iš užsienio partnerių sunkiosios ginkluotės. Taip, jie įtilpo į tuos normatyvus, kuriuos galim jiems pasiūlyti. Bet jų ginkluotės galimybės yra didesnės ir poreikiai didėja automatiškai, kad būtų galima efektyviai treniruoti kovinį šaudymą, reikalingi didesni atstumai“, – sako Generolo S. Žukausko kovinio rengimo centro sk. Viršininkas mjr. Mindaugas Spėčius.

„Visada reikia derintis prie karinių šaudymų, ar galima dirbti, ar negalima.Tikrai didžiuliai plotai, kuriuos reikės iškirsti. Mūsų miškuose yra ir kurtinių tuoktuvių vietos, ir apsaugos zonos, bet teks iškirsti“, – teigia Nemenčinės urėdijos Žeimenos girininkas Vytis Tupkauskas.

„Reikės vykdyti ir senus kirtimus, kurie buvo suplanuoti anksčiau, ir dar prisidės šie kirtimai. Ir reikia surasti jų kirtimui rangovus, organizuojant viešuosius pirkimus, reikia pasistatyti kelią ir išvežti medieną ir spėti visą medieną parduoti, kad ji nesugestų. Daug kas gal pasipiktins, kad kerta 500 hektarų, bet turim būti pilietiški ir suprasti“, – Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus.

Šaltinis: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/130398

[Trooper]

D.Pancerovo straipsnis (ačiū EPP už nuorodą) apie šalies saugumą

Lietuvos žvalgyba: Rusijos kariai vykdo neteisėtus prasiskverbimus per sieną

Rusijos specialiosios tarnybos suaktyvino veiklą Lietuvoje. Pernai rusai bandė prasiskverbti į kai kurias valstybės institucijas, tarp jų – prezidentūrą. Taip pat Kremliaus žvalgai aktyviai domėjosi šauktiniais ir svarbiais kariniais objektais. Teigiama, kad Rusijos karinės grupuotės bando neteisėtai prasiskverbti per užsienio šalių sienas. Apie tai pranešė Lietuvos žvalgyba.

2015 metais Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) atkūrė pajėgumus, kuriuos buvo praradusi dėl Lietuvos kontržvalgybos veiksmų.

Karinis bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Maskvos beveik nevyksta, tačiau Rusijos gynybos atašė biurą šiuo metu sudaro 4 karininkai. Teigiama, kad jie priklauso Kremliaus karinei žvalgybai.

Pagrindinė GRU karininkų užduotis Lietuvoje buvo palaikyti ryšius su prorusiškomis organizacijomis, sovietiniais veteranais, užverbuotais asmenimis.

Lietuvos žvalgyba praneša, kad prie sienų su Rusija ir Baltarusija pastebimos kelios naujos tendencijos. Visų pirma, FSB bando užmegzti ryšius su Lietuvos kontrabandininkais.

Nusikaltėliams siūloma sudaryti sąlygas plėsti šešėlinį verslą, o mainais už tai prašoma informacijos apie jų ryšius su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

Pilna VSD ataskaita: http://www.vsd.lt/Files/Documents/63...5773762500.pdf

[Trooper]

Straipsnis Veidas.lt apie priešlėktuvinę gynybą

Kas tūno už debesų?

2008 m. Rusijos ir Gruzijos karas galėjo būti ne 5, o 8 ar net 15 dienų karas, jeigu Gruzija būtų turėjusi gerą priešlėktuvinę gynybą ir naikintuvų. Galingos oro erdvės apsaugos ir gynybos pajėgos galbūt būtų kitaip pakreipusios ir įvykius Kryme. Oro erdvės apsauga po šių įvykių sukėlė ažiotažą ir Lietuvoje.

Kai kalba pasisuka apie vidutinį nuotolį, svarbiausias yra bendradarbiavimo su kitomis regiono valstybėmis aspektas, nes tik dėl bendrų projektų šiandien galima kalbėti apie aktyvių vidutinio nuotolio antžeminių oro gynybos sistemų plėtrą.Neseniai trijų Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime kaip tik buvo priimtas politinis sprendimas, kad šios trys valstybės vidutinį oro gynybos nuotolį plėtos kaip bendrą regioninį projektą.

[Danas]

„Yra požymių, kad Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes, – rašoma Lietuvos žvalgų ataskaitoje. – Tokių operacijų metu kariai mokosi nepastebėti atsidurti kitos valstybės teritorijoje, žvalgyti dominančius objektus ar atlikti specialiąsias užduotis.“
Tokie Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmai jau buvo pastebėti Ukrainoje, dar prieš karinę agresiją. Užuomazgų buvo ir Lietuvoje.
2015 metais Lietuvoje ne kartą lankėsi arba tranzitu į kitas Baltijos šalis vyko rusų kariai, kurie siejami su GRU ir FSB specialiosios paskirties daliniais.
„Neatmestina, kad taip buvo tikrinamas pasienio ir saugumo tarnybų budrumas, žvalgomi potencialūs taikiniai, mezgami ir palaikomi ryšiai su Rusijos interesams Lietuvoje atstovaujančiais asmenimis“, – rašoma žvalgybos pranešime.
Pareigūnai teigia, kad 2015 metais taip pat suaktyvėjo Rusijos agentai, kurie atlieka Lietuvos karinių objektų stebėjimą.
Išsinuomoję automobilius jie stovi prie karinių arba strategiškai svarbių pastatų, juos fotografuoja ir filmuoja, stebi judėjimą. Tam agentai naudoja mobiliuosius telefonus arba automobilių registratorius.
„Turima pakankamai duomenų teigti, kad minėta veikla tapo tendencingu reiškiniu“, – rašoma ataskaitoje.
Pasitaikė atvejų, kai tokie fotografai akivaizdžiai demonstravo, kad sieja save su Rusija, ir provokavo konfliktą.

Epic. Visai tai, kas parašyta, rodo kad arba VSD prastai dirba, nes nesulaiko tokių asabų, arba kad visa šita daroma nepažeidžiant įstatymų. Paskutinė pastraipa iš viso užmušė - pasirodo šnipai svetimos valstybės teritorijoje gali veikti visiškai atvirai ir net būti agresyvūs, jei jiems kažkas trukdo. :D
Arba šratasvydžio "Smogiamasis mirties batalionas" iš Visagino - ko išsigandom? Užrašo kirilica ant vėliavos? Taigi Visaginas - rusakalbių miestas. Kaukolės? O estų Kuperjanovo bataliono emblemą matėt? Prašom pasigrožėt:



Ar šiuo atveju yra rimtesnių įrodymų dėl Visagino moksleivių antivalstybinės veiklos apart užrašo su kaukole? Jei yra, reiktų juos pateikti, nes užrašas su kaukole - nerimta ir net juokinga.
Mano subjektyvia nuomone VSD ataskaita rodo, kad arba mūsų valstybė yra visai neįgali, arba kad kai kuriais atvejais (jokiu būdu nesakau kad visais) VSD mėgsta sutirštint spalvas.

[Trooper]

Bet ar ne taip veikia visų šalių saugumo tarnybos? Riba tarp "nerimtų" ir rimtesnių dalykų yra labai trapi. Sirijoje irgi buvo kone idiliška ramybė. Kita diena jau visi laksto su AK-47 ir šaukia Allahu Akbar.

Man atrodo nėra blogai, kad VSD garsiai pasako, kad "mes jūs stebim ir jei darysit ką nors rimtesnio, turėkit tai omeny".

[Trooper]

Netiesiogiai susiję su gynyba, bet taip pat aktualu. Delfi straipsnis apie VSD veiklos ataskaitą

Lietuvos žvalgyba parodė naująjį veidą: koks jis?

Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) paviešinus grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, šešėlyje liko VSD veiklos ataskaita. Šiame dokumente savo bei pavaldinių veiklą įvertinęs naujasis VSD vadovas Darius Jauniškis atskleidė kokios permainos įvyko,. Jos pradžiugino ne visus.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=70840324

Tuo kažkodėl nepatenkintas buvęs VSD vadovas G.Grina

„Ką reiškia šviesti? Negi VSD perims Švietimo ministerijos veiklą? VSD darbas – vykdyti slaptą veiklą prieš asmenis, kurie kėsinasi į nacionalinius interesus, o ne užsiimti agitacija, propaganda, švietimu ir panašiais veiksmais. Kaip tokią veiklą pavadinti, jei ne popierizmu? Kitas dalykas kai visi juokiasi iš pažymų – nemanau, kad dabar jų nerašo, kaip jie gali teikti info valstybės vadovams? Atėjus šiaip sau iš kažkur reikia labai daug laiko, norint suprasti, kas ten vyksta“, – piktinosi G. Grina.

Šiaip gana įdomiai atrodo buvusių vadovų atvira kritika. Aš galvočiau, kad saugumo srityje vieša kritika savo įpėdiniams ar buvusiai darbovietei yra nepraktikuojama? Kas bus, jeigu kiekvienas (ar bent jau kai kurie) VSD vadovas ims "varyti" ant savo įpėdinio? Ypač turint omeny Jauniškio track record'ą kariuomenėje ir SOP, dėl ko jo kompetencija abejoti turėtų būti ypač drąsu ir tik turint kažkokių specifinių žinių, o ne šiaip "iš lempos" apie tą ar aną.

[Donatas]

Netiesiogiai susiję su gynyba, bet taip pat aktualu. Delfi straipsnis apie VSD veiklos ataskaitą

Lietuvos žvalgyba parodė naująjį veidą: koks jis?



Tuo kažkodėl nepatenkintas buvęs VSD vadovas G.Grina

Šiaip gana įdomiai atrodo buvusių vadovų atvira kritika. Aš galvočiau, kad saugumo srityje vieša kritika savo įpėdiniams ar buvusiai darbovietei yra nepraktikuojama? Kas bus, jeigu kiekvienas (ar bent jau kai kurie) VSD vadovas ims "varyti" ant savo įpėdinio? Ypač turint omeny Jauniškio track record'ą kariuomenėje ir SOP, dėl ko jo kompetencija abejoti turėtų būti ypač drąsu ir tik turint kažkokių specifinių žinių, o ne šiaip "iš lempos" apie tą ar aną.

Dėl Grinos nuomonės neturiu, bet ankstesni vadovai, kaip Pocius, Laurinkus, Januškos, Dabašinskas, Vaikšnorai tikrai nusipelno priekaištų.

[Danas]

Ypač turint omeny Jauniškio track record'ą kariuomenėje ir SOP, dėl ko jo kompetencija abejoti turėtų būti ypač drąsu ir tik turint kažkokių specifinių žinių, o ne šiaip "iš lempos" apie tą ar aną.

Na jei žmogus buvo geras kariškis tai dar anaiptol nereiškia kad jis yra/bus geras saugumietis.
O Grinos kritika iš dalies yra pagrįsta: agitacija, propaganda, švietimas - tikrai ne VSD funkcijos. Ir šiaip VSD darbas turėtų būti mažiau viešinamas (čia Grina IMHO irgi teisus) - kaip pavyzdys dar visai neseniai britai net nežinodavo, kas yra jų žvalgybos MI-6 vadovas. Kita vertus, gal ir neetiška taip viešai kritikuot savo įpėdinio darbą, bet neturiu šiuo klausimu griežtos nuomonės.

[Trooper]

Na jei žmogus buvo geras kariškis tai dar anaiptol nereiškia kad jis yra/bus geras saugumietis.
O Grinos kritika iš dalies yra pagrįsta: agitacija, propaganda, švietimas - tikrai ne VSD funkcijos. Ir šiaip VSD darbas turėtų būti mažiau viešinamas (čia Grina IMHO irgi teisus) - kaip pavyzdys dar visai neseniai britai net nežinodavo, kas yra jų žvalgybos MI-6 vadovas. Kita vertus, gal ir neetiška taip viešai kritikuot savo įpėdinio darbą, bet neturiu šiuo klausimu griežtos nuomonės.

Ne šiaip kariškis, o SOP vienas iš kūrėjų ir jų vadas. Tai daug pasako apie asmenybę. Ir turbūt pakankamai stipri prielaida neabejoti tokio žmogaus kompetencija vadovauti VSD. Panašių prielaidų nebuvo nei su Grina, nei su Laurinkum.

[Trooper]

O kas čia per velniava?

Delfi:
A. Paulauskas: Juodkrantėje galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai

– O jei svarstytume, kaip tas įvykis galėjo atrodyti?
– Galėjo atrodyti, kad buvo išsilaipinę Juodkrantėje.
– Be skiriamųjų ženklų?
– Šito nežinau. Matyt, buvo kažkokios pratybos, ir jie išsilaipino.

Žinių Radijas:
Kam rusų diversantams išsilaipinti Juodkrantėje?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas portalui „Lrt.lt“ atskleidė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai.

Matonis:

„Koks būtų tokio įsiskverbimo tikslas, kodėl minima būtent Juodkrantės lokacija? Juodkrantėje yra įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų tolimojo siekio radijo lokacinė stotis, aprėpianti iki 400 km. Realiai mes per ją matome, kas vyksta virš Baltijos jūros. Taip pat Juodkrantėje yra įsikūrusi tam tikra Karinių jūrų pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos infrastruktūra – radiolokatoriai, stebintys, kas vyksta Baltijos jūros paviršiuje. Kitaip tariant, modeliuojant potencialius kovinius veiksmus, būtent specialiųjų operacijų pajėgoms, diversantams, pirmiausiai tektų užduotis nukenksminti šią karinę infrastruktūrą, kad būtų atvertas kelias nepastebėtam didesnių pajėgų artėjimui“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Matonis.

[Danas]

Čia dėl to tariamo išsilaipinimo Juodkrantėje kiek kritiškesnis požiūris:

Baltą pajūrio smėlį suteršė nelabųjų pėdsakai
http://lietuvosdiena.lrytas.lt, 2016.04.08

Man irgi šitas pareiškimas dėl Juodkrantės kiek keistokai atrodo - kodėl triukšmo nekėlė tada, kai tariamas pažeidimas įvyko? Kur nors kokie įrodymai? Kodėl nieko nesulaikė? Nes dabar tai panašu arba į savo neįgalumo pripažinimą, arba į pletkų skleidimą.

[sausuolis]

Bet premjeras mūsų vis viena muistosi ir mykia, it nykus, bailus, perdėm atsargus, ponui skersai kelią pereiti bijantis mužikas. Toks tipiškas "pribaltikos" sodietis, kurį labai myli nūdienė rusiška propaganda - prasčiokiškas, lėtapėdis išsižiojėlis, kuriam "tyla - gera byla", "tik neišsišok", "stiprus ne tas, kuris muša, bet katras atlaiko", "kur čia mums mažiukams lįsti". Pamenat, kaip reagavo švedai, kai jiems, artėjant Riksdago balsavimui dėl gynybos biudžeto, pasirodė, jog kaži koks Rusijos diversantų povandeninis laivas įsibrovė į Švedijos vandenis? Kelias dienas ant ausų stovėjo visa pakrantės apsauga, laivynas, aviacija - šcherų vandenų paviršiumi skraidė priešdiversiniai šnelbotai, į vandenį krito mažosios giluminės bombos, ore gaudė sraigtasparniai su hidrofonais, sonarais ir Kustjägarna, pasirengusiais tiesiai iš sraigto šokti ir pripjauti ryssar diversantus. Visa Švedija - ką ten Švedija, visos Baltijos jūros šalys - stovėjo ant ausų. Net jei rusų ten ir nebuvo, bet esami rusai gavo signalą - su švedais geriau nereikia prasidėti.

Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/866832/a-...ja-1940-metais