Singapūras yra vienas iš dviejų (kitas būtų Izraelis) geriausių, ir Baltijos šalims aktualiausių, pavyzdžių, kaip maža šalis su 5.5 mln. gyventojų ir vos 719 km2 šalies ploto (t.y. daugmaž Vilnius+Kaunas-Klaipėda) gali turėti net pasauliniu mastu labai pajėgią ir bekomprimisišką krašto gynybos strategiją ir pajėgumus, galinčius nepriekaištingai atlikti atgrasymo (deterrance) vaidmenį bet kokioje situacijoje ir nuo bet kokio priešo (ar net keleto priešų vienu metu, jei to reiktų).
Pernai metų Singapūro Gynybos Ministro Ng En Hen kalba Singapūro Parlamente, kur komentuodamas šalies gynybos strategiją užsiminė apie Lietuvą ir Baltijos šalis labai aktualiame kontekste
Paminėjau Izraelį, kaip kitą geriausią pavyzdį. Neatsitiktinai Singapūro karinės pajėgos buvo kuriamos būtent pagal Izraelio modelį. Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, kuri po Singapūro nepriklausomybės (1965) užmezgė artimus karinius ryšius ir padėjo kurti Singapūro ginkluotųjų pajėgų (SAF) gynybinius pajėgumus praktiškai nuo nulio. Singapūras bazuoja visą savo karinę doktriną ir apmokymų sistemą ant Izraelietiško modelio. Toks bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Rezultatas yra toks, kad maža Singapūro valstybė šiuo metu turi vienareikšmiškai stipriausius karinius pajėgumus ir geriausiai apmokytą karinį kontingentą Pietryčių Azijos regione. Kas yra gana įspūdinga, kai lyginame geografiniu požiūriu mikroskipinį 5.5 milijonų miestą-valstybę su gigantiškomis šalimis, kaip Indonezija arba kur kas didesniais Malaizija, Tailandu, Vietnamu ar Filipinais, kurių kariniai pajėgumai negali net iš tolo lygintis su Singapūro pajėgumais.
Kitas svarbus Singapūro karinės strategijos niuansas yra labai geri kariniai ryšiai su kone visomis kitomis svarbiomis regiono karinėmis galybėmis, pradedant JAV ir Australija, baigiant Indonezija ir Kinija. Visos šalys suteikia Singapūrui savo infrastruktūrą mokymuisi arba bendrų pratybų rengimui.
Vėliava ir herbas


Doktrina
Singapūro gynyba remiasi į forward defense (priešakinę) doktriną. Kitaip tariant, kariniai veiksmai agresijos prieš Singapūrą atveju vyktų ne pačioje šalyje ar jos oro erdvėje, bet toliau už jos ribų. Taip yra dėl labai paprastos priežasties: pačiame Singapūre tiesiog nėra tam vietos ir strateginės gilumos ir bet kokie kariniai veiksmai pačioje šalyje reikštų labai didelius nuostolius ir grėsmę šalies išlikimui apskritai.
Karinė tarnyba
Šauktinių privalomoji karinė tarnyba (tik vyrai, suėjus 18 metų amžiui) 24 mėnesių programa
Žmonių kariniai resursai
~71 000 aktyvaus personalo
~ 1 380 000 rezervas
Organizacija
Armija (3 divizijos, 2 operacinio rezervo divizijos)
Karinės oro pajėgos (17 eskadrilių, 4 bazės)
Karinės jūrų pajėgos (8 eskadrilės, 2 bazės)
Toliau pratęsiu apie kiekvieną organizacinę struktūrą atskirai: Armiją, KOP ir KJP
Pernai metų Singapūro Gynybos Ministro Ng En Hen kalba Singapūro Parlamente, kur komentuodamas šalies gynybos strategiją užsiminė apie Lietuvą ir Baltijos šalis labai aktualiame kontekste
Paminėjau Izraelį, kaip kitą geriausią pavyzdį. Neatsitiktinai Singapūro karinės pajėgos buvo kuriamos būtent pagal Izraelio modelį. Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, kuri po Singapūro nepriklausomybės (1965) užmezgė artimus karinius ryšius ir padėjo kurti Singapūro ginkluotųjų pajėgų (SAF) gynybinius pajėgumus praktiškai nuo nulio. Singapūras bazuoja visą savo karinę doktriną ir apmokymų sistemą ant Izraelietiško modelio. Toks bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Rezultatas yra toks, kad maža Singapūro valstybė šiuo metu turi vienareikšmiškai stipriausius karinius pajėgumus ir geriausiai apmokytą karinį kontingentą Pietryčių Azijos regione. Kas yra gana įspūdinga, kai lyginame geografiniu požiūriu mikroskipinį 5.5 milijonų miestą-valstybę su gigantiškomis šalimis, kaip Indonezija arba kur kas didesniais Malaizija, Tailandu, Vietnamu ar Filipinais, kurių kariniai pajėgumai negali net iš tolo lygintis su Singapūro pajėgumais.
Kitas svarbus Singapūro karinės strategijos niuansas yra labai geri kariniai ryšiai su kone visomis kitomis svarbiomis regiono karinėmis galybėmis, pradedant JAV ir Australija, baigiant Indonezija ir Kinija. Visos šalys suteikia Singapūrui savo infrastruktūrą mokymuisi arba bendrų pratybų rengimui.
Vėliava ir herbas


Doktrina
Singapūro gynyba remiasi į forward defense (priešakinę) doktriną. Kitaip tariant, kariniai veiksmai agresijos prieš Singapūrą atveju vyktų ne pačioje šalyje ar jos oro erdvėje, bet toliau už jos ribų. Taip yra dėl labai paprastos priežasties: pačiame Singapūre tiesiog nėra tam vietos ir strateginės gilumos ir bet kokie kariniai veiksmai pačioje šalyje reikštų labai didelius nuostolius ir grėsmę šalies išlikimui apskritai.
Karinė tarnyba
Šauktinių privalomoji karinė tarnyba (tik vyrai, suėjus 18 metų amžiui) 24 mėnesių programa
Žmonių kariniai resursai
~71 000 aktyvaus personalo
~ 1 380 000 rezervas
Organizacija
Armija (3 divizijos, 2 operacinio rezervo divizijos)
Karinės oro pajėgos (17 eskadrilių, 4 bazės)
Karinės jūrų pajėgos (8 eskadrilės, 2 bazės)
Toliau pratęsiu apie kiekvieną organizacinę struktūrą atskirai: Armiją, KOP ir KJP
Komentuoti