Announcement

Collapse
No announcement yet.

Piliakalniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #76
    Pilėnų paieškose – nauji atradimai



    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...alerija/image2

    Komentuoti


    • #77
      Šarnelės piliakalnis




      Tai - I tūkstantmečio - XIII a. kuršių piliakalnis, priklausęs kuršių Ceklio žemės Gardų pilies (spėjama, stovėjusios dabartinėje Žemaičių Kalvarijoje) apygardai.



      Amžiaus pradžioje buvo pasakojama, kad iš rytų pusės kalne buvusi 0,5 m. skersmens ola. Kai ten ganydavę kiaules, jos įlįsdavusios į tą olą ir po kelių dienų išlįsdavusios. Kartais ant knyslių vielos išsinešdavo sudūlijusių drabužių liekanų. Iš tos skylės eidavęs puvėsių tvaikas. Šuns ar katės niekaip negalėdavę olon įstumti, o žmonės bijoję lįsti. Ant piliakalnio viršaus esanti duobė. Pasakojama, kad ten buvęs šulinys - įėjimas į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs, lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.

      Piliakalnio viršus, priekyje matosi žemiausią kalvos vietą saugojęs pylimas. Jokios duobės - nė pėdsako. O gaila.



      Piliakalnio aikštelės vaizdas žvelgiant nuo pylimo


      Vaizdas nuo šlaito


      Ne per toliausiai nuo piliakalnio rasta poledynmečio laikotarpio akmens amžiaus žmonių gyvenvietė, kurios radiokarboninė data - apie 2500 m. pr. Kr. Čia rastos keturkampių stulpinių pastatų, tipinių Narvos ir Pamario kultūroms, liekanos. Žmonės vertėsi medžiokle ir gyvulininkyste - naminių gyvūnų kaulai sudaro 40 proc. rastų kaulų. Pagrinde - stambieji raguočiai, iš laukinių - bebrai. Iš ginklų rasti kauliniai ietigaliai, kauliniai strėlių antgaliai (didžiausia kaulinių dirbinių serija vakarų Lietuvoje), iš briedžio rago padaryta svaidyklė, akmeninis kirvelis iš importinio balto titnago. Taip pat - kaulinis žeberklas, iš pušies žievės ir beržo karnos padarytų plūdžių, virvelinės keramikos liekanos. Iš papuošalų - žvėrių ilčių amuletai ir vienas keturkampis gintarinis pakabutis.


      Nėr čia ko valkiotis...

      Last edited by ulfberht; 14th November 2017, 16:38.

      Komentuoti


      • #78
        Piliakalnių metaisaistros dėl piliakalnių

        Nors Klaipėdos savivaldybės administracija yra parengusi dviejų mieste esančių piliakalnių – Žardės ir Purmalių – tvarkybos projektus, šių kultūros paveldo objektų sutvarkymui trukdo ne kas nors kitas, o Kultūros paveldo departamentas (KPD). Taip teigia Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė pirštu rodo į Savivaldybės administraciją, kaltindama ją nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų.

        Į pabaigą einant 2017- iesiems, kurie, žinia, Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais, skirtingų institucijų atstovai vis dar tarpusavyje ginčijasi, kam uostamiesčio piliakalniai turėtų priklausyti ir kas jais turėtų rūpintis.
        http://www.atviraklaipeda.lt/2017/11...l-piliakalniu/

        Komentuoti


        • #79


          Medvėgalis

          Labiausiai virš jūros lygio pakilusi (234 m.) Žemaitijos aukštumos kalva, esanti Šilalės rajone, vienas iš kandidatų į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
          Tiksliau – trys beveik tiesia linija išsirikiavusios pailgos kalvos, o jei visai tiksliai – 7 ratu išsirikiavusios kalvos, kurių viduryje prieš 800 metų stovėjo įtvirtinta viena didžiausių to meto Žemaitijos gyvenviečių, kurią pagal tų dienų supratimą galima vadinti miestu.
          Kaip surimavo 1329 m. kryžiaus žygio dalyvis prancūzų poetas Guillaume de Machaut –

          „Et par les glaces en Letoe.
          Crestienner fist en une ville
          Des mescreans plus de sis mille.
          Li lieus avoit nom Medouagle.“ -

          Ir per ledą Lietuvon.
          Tenai jis krikštijo vieną miestą,
          Kur gyveno virš šešių tūkstančių netikinčiųjų.
          To miesto vardas - Medvėgalis.



          Medvėgalis stovi centrinėje Žemaitijoje, 13 km į pietryčius nuo Varnių ir pusšešto kilometro į šiaurę nuo Bilionių piliakalnio, kuriame spėjama buvus Pilėnus.
          Pirmiausia - tai didysis Medvėgalio kalnas.


          Nors tai aukščiausia grandinės kalva, pagrindinė pilis stovėjo ne ant jos. Ilgą laiką kažkodėl manyta, kad čia apskritai nebūta įtvirtinimų, tačiau neseniai čia rastas bent pusės metro kultūrinis sluoksnis –
          „Užtat mūsų radiniai ant pagrindinio, aukščiausiojo Žemaitijos kalno pakeitė vyravusią nuomonę apie jį. Manyta, jog tai natūralus ir žmonių nenaudotas kalnas, tačiau ant jo radome pusės metro storio kultūrinį sluoksnį ir keramikos liekanų. Jeigu ant kalno viršūnės gyveno žmonės, galime tvirtinti, kad tai ne šiaip sau natūralus kalnas, o piliakalnis.“
          http://silales-artojas.lt/naujienos/...alingos-pilies

          Aukščiausia Žemaitijos vieta


          Bet pagrindiniai įtvirtinimai buvo įrengti ne čia, o ant kiek žemesnės vidurinės - Pilies kalvos (žvelgiant nuo Medvėgalio kalno).


          Vakariniame jos šlaite matomos bent dvi didelės gynybinės terasos,


          o priešingoje pusėje esančiame rytiniame šlaite – irgi bent vienos terasos ar pylimo pėdsakai:


          Šiaurinis ir pietinis šlaitai – pailgi ir statūs, apie 50 metrų aukščio. Piliakalnių šiaurės rytinėje dalyje driekėsi upė ir pelkės, per kurias buvo nutiesta kūlgrinda - prasidėjusi apytiksliai toje vietoje kur žemiau esančioje foto matote kelio posūkį ir, spėjama, ėjusi toliau į vakarus.



          Viršutinė aikštelė


          Žvilgsnis į apylinkes nuo Pilies kalno


          Grandinę užbaigia rytuose esantis trečiasis susijungiantis piliakalnis – Piliorių kalnas (žvelgiant nuo Piliakalnio kalno):



          Šis kalnas žemesnis ir mažiau įtvirtintas, bet jo aikštelė - tokios pat stačiakampio formos


          Jo šiaurinėje papėdėje - ir dabar sunkiai praeinamas miškas


          Pietinėje šių trijų piliakalnių pusėje stovėjo pati gyvenvietė.
          Be minėtų įtvirtintų piliakalnių, iš pietų ir rytų pusės gyvenvietę juosia Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Bevardis kalnai, aplink centre buvusią gyvenvietę sudarantys savotišką žiedą.


          Ąžuolų kalnas, užtveriantis kelią į gyvenvietę iš rytų pusės


          Gyvenvietė čia buvo mažiausiai nuo tūkstantmečio pradžios –
          „Pirmieji papėdės tyrinėjimai atlikti 2006 metais, rengiantis kalno tvarkymui bei siekiant nustatyti kultūrinius sluoksnius. Po jų žinoma, kad čia būta gyvenvietės nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio iki pilies gyvavimo pabaigos, tai yra iki XIV amžiaus pirmosios pusės. Gyvenvietės likučių rasta pietinėje ir šiaurinėje papėdėje, tik šiaurinėje pusėje kultūrinio sluoksnio ruožas siauresnis. Pernai šiaurinėje Medvėgalio papėdėje ieškojome kūlgrindos ir po 20-30 centimetrų durpių sluoksniu radome tris nedideles akmenimis grįstas aikšteles. Tai nėra žemaičiams būdingas povandeninis akmenų kelias arba jo likučiai, dar neaiški tų akmeninių aikštelių paskirtis.“
          Vaizdas į Pilies piliakalnį iš senovinės gyvenvietės vietos
          Last edited by ulfberht; 1st December 2017, 14:03.

          Komentuoti


          • #80
            Medvėgalis buvo smarkiai ir nesyk pultas, tačiau jo įtvirtinimai kryžiuočiams buvo ne pagal dantis. Pilis buvo paimta tik 1329 metų masinio kryžiaus žygio metu, ir tai ne šturmo pasekmėj, o susitarus su pilėnais.


            Kryžiuočių žygiai į Medvėgalio žemę prasidedėjo 1314 metais, apie juos žinoma iš Petro Duisburgiečio Prūsijos žemės kronikos:
            „1314 viešpaties metais, tas pats brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius, todėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino brolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami karšto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi mūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei. Štai todėl kitą dieną jie įsiveržė į minėtąjį valsčių ir per tris mylias į vieną bei kitą pusę jį nusiaubė, degindami bei piešdami, o nužudę bei paėmę į nelaisvę septynis šimtus žmonių, sugrįžo namo su dideliu grobiu.“

            1316 metais surengti jau 2 žygiai:
            „Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių iš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš Elnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę, į Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į nelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais. Tuo metu, kai šitai dėjosi, grafas iš Bergo prieš „Medewagam“ pilį daug karių įšventino po brolių vėliava į riterius.
            „Tų pačių metų vasarą brolis Hugonas, Sembos fogtas, išjojo, maršalo įsakytas, su aštuoniais šimtais vyrų link Medininkų valsčiaus, o Ragainės broliai, palikę tinkamoje vietoje pasalą, įsiveržė [į jį] su savo kariais; sudeginę du kaimus, išžudę vyrus, o moteris ir vaikus paėmę į nelaisvę, jie paskubomis pasitraukė, smarkiai persekiojami 200 lietuvių. Vis dėlto, išvydę krikščionių kariuomenę, per anksti išpuolusią iš pasalų, jie pasileido bėgti ir šitaip išsigelbėjo.“

            1320 metais kryžiuočiai ties Medvėgaliu smarkiai atsibaudė. Iš čia kyla ir žinios apie su visais šarvais aukojamus riterius:
            1320 viešpaties metų liepos 27 dieną, tai yra trečią dieną po švento Jokūbo, apaštalo, dienos, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su 40 brolių bei Sembos ir Klaipėdos raiteliais į Medininkų valsčių; kai priekiniai būriai perėjo, kaip reikalauja karo papročiai, per šią žemę ir ją nusiaubė, degindami ir piešdami, šio valsčiaus stabmeldžiai, iš anksto pasirengę kovai, narsiai užpuolė tuos, kurie buvo po vėliava; abiem šalims netekus daugybės užmuštaisiais, galop jie nukovė brolį Henriką, maršalą, 29 brolius bei daugybę paprastų žmonių. Kiti, nemaža dienų bei naktų klaidžioję be duonos kąsnio dykrose, sugrįžo šiaip ne taip namo. Tuo tarpu lietuviai savo dievams kaip auką sudegino brolį Gerhardą, pravarde Rudė, Sembos fogtą, apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo kovos žirgo.“

            Pilis krito minėto 1329 metų kryžiaus žygio metu:
            „1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Bohemijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės.“
            Sunku įvertinti kryžiaus žygio mastą – „200 Ordino riterių, 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos“, nes Baltijos kraštuose to dar nebuvo, bet jei kronikininkas neperdėjo ir nieko nesupainiojo (nors greičiausiai smarkiai perdėjo) tai tik priminsiu, kad pirmojo kryžiaus žygio metu Jeruzalę ėmė likę 20-40 tūkstančių piligrimų, jau seniai virtusių pėstininkais... Beje, jei teisingai supratau, šio kryžiaus žygio tikslas irgi turėjo būti Palestina, bet žygio vadai eilinį sykį „sutaupė“ Popiežiaus pinigus – o kur parašyta, kad kryžiaus žygis ne į Palestiną – ne kryžiaus žygis?!

            Vadovavo kryžiaus žygiui garsiausias to meto riteris – Bohemijos karalius Jonas Liuksmeburgietis. Tai tas pats aklasis Jonas Liuksmeburgietis 1346 metais žuvęs Kresi mūšyje. Yra teigiančių, kad būtent žygių į Lietuvą metu Jonas pasigavo akių uždegimą, nuo kurio ilgainiui apako. 1346 metais jau visiškai aklas ginklanešių vedamas karalius puolė anglus ir žuvo mūšyje…

            Kitas įdomus momentas – būtent šio kryžiaus žygio metu kryžiuočiai pirmą kartą susidūrė su kunigaikščiu Margiriu. Jono de Prezo kronika aprašo, kaip Bohemijos karalius ir šio kryžiaus žygio vadas Jonas Liuksemburgietis ties Galidaine pilimi stojęs į dvikovą su „karaliumi“ Margiriu. Tada Margiris dvikovą pralaimėjo ir buvo paimtas į nelaisvę, iš kurios išsipirko, davęs pažadą nebekariauti ir pasitraukti į Ycoine pilį, kurios lokalizacija iki šiol neaiški. Ką gi, antrą kartą Margiris į nelaisvę nebepasidavė...
            Gi 1329 metais reikalai su Margiriu, anot kronikų vykę taip – kryžiuočių avangardas užpuolė gyvulius saugojusius žemaičių karius Galindaine pilies apylinkėse, kurių gelbėti išskubėjo pilies įgula - „išėjo jų geras 20 tūkstančių, o vedė juos karalius Margalis, kuris jau buvo senas.“ Įgula sumušė kryžiuočių avangardą, tačiau tuo metu atskubėjusios pagrindinės kryžiuočių pajėgos įveikė lietuvius ir tie, matyt, atsitraukė į pilį. Kaip ten bebūtų nutikę, Margiris, anot kronikos, Bohemijos karaliui „garsiai suriko, kad stotų į mūšį vyras prieš vyrą“.
            Kitą dieną Jonas Liuksemburgietis „išklausė mišias ir priėjo išpažinties, paskui apsiginklavo, sėdo ant žirgo ir skubiai išjojo, nes jam pasakė, kad saracėnų karalius jo laukia. Tenai atvykęs Čekijos karalius rado narsųjį ir šaunųjį Margalį; puolė jie vienas kitą ir sulaužė ietis, o paskui pasiėmė kalavijus ir prasidėjo šaunus mūšis.“
            O toliau nutikę taip – dvikovos metu Margiriui į pagalbą metėsi 14 ginkluotų karių ir taip dvikovos sąlygos buvo sulaužytos. Margiris pasakęs: „Garbės žodis, aš nieko apie tai nežinojau, dėl to aš tau pasiduodu, tik garantuok man gyvybę ir paleisk už išpirką...“ Išpirką sudarė 20 tūkstančių florinų ir pažadas nebekovoti prieš krikščionis.
            Rašau tam, kad kažkiek pailiustruoti tą epochą ir kartais bandomą prastumti požiūrį apie „bailųjį Margirį“...

            Komentuoti


            • #81
              Pagramančio piliakalnio nuošliauža – mįslė ir archeologams

              Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...gams-56-889516

              Komentuoti


              • #82
                Žardės piliakalnis pietinėje Klaipėdos dalyje. Kartu su didele papėdės gyvenviete vienas iš svarbiausių kuršių centrų.

                Datuojamas I tūkst. - XIII a.

                Prezentacija



                Komentuoti


                • #83
                  Žardės piliakalnis, Klaipėda.

                  Šiemet darytos nuotraukos

                  Vaizdas nuo Žardupės "gatvės", nuo pietvakarių



                  Stendas







                  Aikštelė









                  Kapinaičių liekanos. Iškrito iš galvos kieno ten kapas buvo, jei neklystu vieno iš Žardės dvaro savininkų.





                  Vaizdas į pietryčius, matosi Draugystės gel. stoties skirstymo kalnelis. Kairiau tarp medžių matosi šviesus pastatas, kompresorinė. Nuo jo į kairę esantys medžiai auga ant kito kuršių piliakalnio, Laistų. Jis Klaipėdos rajono teritorijoje, bet jeigu bus perduoti miestui planuojamos teritorijos, tai bus dar vienu piliakalniu mieste daugiau.




                  Vaizdas į pietus, Draugystės gel. stotis ir logistikos sandėliai.


                  Vaizdas link vakarų

                  Komentuoti


                  • #84
                    Žardės piliakalnis iš šiaurės rytų pusės. 2005 m.

                    Last edited by UMBAS; 12th December 2017, 22:03. Reason: Klaidinga nuoroda. Nurodomi metai

                    Komentuoti


                    • #85
                      Imbarės piliakalnis – vienas ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių - Salanto ir Pilsupio santakoje. X-XIII a. Imbarė buvo stambi kuršių pilis.
                      Rašytiniuose šaltiniuose Imbarės vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Spėjama, kad pilis apleista 1260-1263 m. kuršių sukilimo metu. XVI-XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras, kuris vėliau persikėlė ant netoliese stūksančios Dvarlaukio kalvos. Viena iš daugelio legendų pasakoja, kad vietovė pavadinta pilies valdovo dukters Imbarės vardu.

                      Vaizdas iš rytų

                      PV kampas



                      Komentuoti


                      • #86
                        Anykščių valdžia žada kitąmet atstatyti Vorutos pilį

                        Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ili-642-901906

                        Komentuoti


                        • #87
                          Kuršių piliakalnyje – nelegali poilsiavietė

                          Nors Lietuva šiemet mini Piliakalnių metus ir kalba apie šių protėvių paminklų renesansą, Klaipėdos pašonėje susiklosčiusi situacija paveldosaugininkus verčia griebtis už galvų.

                          Neprižiūrimame ir izoliuotame Laistų piliakalnyje neteisėtai suręsta benamių irštvą primenanti poilsiavietė, iškasta laužavietė.

                          Laistų piliakalnis dėl išlikusių gynybinių struktūrų yra labai vertingas.

                          „Piliakalnis yra fiziškai atkirstas nuo visuomenės. Iš vienos pusės – pelkynai, melioracijos kanalai, iš kitos – geležinkelininkų suręstos tvoros, laukai. Neįmanoma civilizuotai nei prieiti, nei privažiuoti. Todėl kažkas pasinaudojo šia situacija ir sudarkė kultūros paveldo paminklą. Laistų piliavietė yra senas skaudulys, tačiau jokių priemonių padėčiai keisti nesiimama“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo vienas geriausių šalies piliakalnių žinovų, archeologas dr. Gintautas Zabiela.
                          http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...viete-1603775/

                          Komentuoti


                          • #88
                            Jiezno seniūnijoje atrastas vienas didžiausių piliakalnių Lietuvoje

                            http://kvitrina.lt/jiezno-seniunijoj...niu-lietuvoje/

                            Komentuoti


                            • #89
                              Pajūrio piliakalnį pavers turistų meka

                              Netikėtai atrastas ir arčiausiai Baltijos jūros Lietuvoje esantis kuršių Kukuliškių piliakalnis šįmet turėtų sulaukti rimtesnių investicijų.

                              Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su Pajūrio regioniniu parku (PRP) užsibrėžė tikslą šį protėvių paminklą sutvarkyti ir labiau pritaikyti lankytojams, ateities perspektyvoje – galbūt atkurti ant piliakalnio buvusias geležies amžiaus medines konstrukcijas bei pastatus.

                              Pagal dabartinę teisinę bazę Kukuliškių piliakalnyje negalima nieko daryti, tad reikės atlikti nemažai biurokratinių procedūrų.

                              „Šis piliakalnis gali tapti vienu lankomiausių pajūryje turistų objektų. Tačiau dar reikės atlikti nemažai biurokratinių procedūrų, nes pagal dabartinę teisinę bazę ten negalima nieko daryti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė PRP direktorius Darius Nicius.


                              http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...-meka-1605102/

                              Komentuoti


                              • #90
                                Klaipėdos piliakalniai – biurokratiniame liūne

                                Po daugybės apatijos metų į kuršiškus Žardės ir Purmalių piliakalnius investuoti šimtus tūkstančių eurų pagaliau pasiryžusi uostamiesčio savivaldybė susidūrė su netikėta kliūtimi. Griežtai reikalavęs sutvarkyti Klaipėdoje esančius piliakalnius Kultūros paveldo departamentas (KPD) dabar pats blokuoja jų tvarkybos projektus.

                                Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas tokią KPD Klaipėdos skyriaus veiklą pavadino kenkėjiška, įvardijo kaip sąmoningą sabotažą ir patikino, kad bus kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę bei teismą ir reikalaujama atlyginti patirtą materialinę žalą.

                                „Miestas šiemet pasiryžęs investuoti 200 tūkst. eurų į Žardės piliakalnį, kitais metais – į Purmalių. Tačiau KPD Klaipėdos skyrius mums kelia absurdiškus reikalavimus ir neleidžia toliau plėtoti projektų. Mūsų savivaldybei taikomi visiškai kitokie standartai nei kitoms. Piliakalniai gali likti nesutvarkyti, o numatyti pinigai – išleisti kitoms reikmėms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikas.
                                http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...liune-1611644/

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X