Announcement

Collapse
No announcement yet.

Piliakalniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #31
    Daugiau nei prieš dešimtmetį gimusiems uostamiesčio planams sutvarkyti du Klaipėdos piliakalnius pagalius į ratus kiša biurokratiniai procesai. Viliamasi, kad šiemet pagaliau pavyks žengti Purmalių ar Žardės piliakalnių sutvarkymo link.
    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...kratija-813155

    Komentuoti


    • #32
      Medingėnuose rastas piliakalnis

      Istorikas Vytenis Almonaitis ir jo žmona Junona Almonaitienė neseniai pristatė savo knygą – keliautojo po Rietavo apylinkes žinyną „Pietų Ceklis“. Rietaviškiams tebesidžiaugiant naujuoju leidiniu, atskriejo dar viena naujiena – istorikas netoli Medingėnų atrado maždaug 750 metų senumo piliakalnį.


      Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas istorikas su dabartiniu Žemaitijos kraštu susipažinęs gerai. Ne vienos knygos – keliautojo žinyno –
      autorius puikiai pažįsta istorinę Ceklio žemę.
      Neseniai Vytauto Didžiojo universitetas paskelbė, kad Istorijos katedros docentas V. Almonaitis piliakalnį atrado netoli Medingėnų bažnytkaimio centro, kairiajame Minijos krante. Šio piliakalnio buvo ieškoma tikslingai, įsigilinus į XIII amžiaus rašytinius šaltinius, pirmiausia – į 1253 metais surašytą Kuršo dalybų aktą, kuriame aprašomos pietinės kuršių genties žemės, tarp jų – ir Ceklis, žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose. Tarp Livonijos ordino planuotų užkariauti teritorijų minima ir Medingės (Nedinge) gyvenvietė, vėliau pavadinta Medingėnais.
      Rastasis piliakalnis – šalia vieškelio, kur yra Akmenskinės gyvenvietė ir kapinynas, kurį 1967 metais tyrinėjo archeologų ekspedicija.
      Ankstesni tyrinėtojai jau buvo pastebėję, kad vietovėse, kurios minimos dokumente, dažniausiai yra ir piliakalniai – tai, ko gero, 1253 metais egzistavusių pilių vietos. V. Almonaitis teisingai nuspėjo: jei Medingė buvo minima XIII amžiaus šaltinyje, tai turėjo būti reikšminga gyvenvietė su pilimi.
      Piliakalnį jis rado balandžio pradžioje surengęs ekspedicinį žygį. Sėkmė nusišypsojo būtent jam, nors archeologai Medingės pilies vietos jau buvo ieškoję kelis kartus. Medingėnų apylinkės žvalgytos ir iš lėktuvo. Balandžio 8-ąją surengęs dar vieną ekspedicinį žygį Minijos pakrantėmis, nužingsniavęs jomis keliolika kilometrų, patikrinęs dešimtis piliakalniams tinkamų vietų, mokslininkas surado kultūros paminklą. Anot istoriko, piliakalnis pasižymi ne tik archeologine, bet ir didele istorine verte.
      Vėliau Medingėnų piliakalnį apžiūrėjo archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis. Jų nuomone, šis piliakalnis buvo įrengtas dar pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje ir buvo naudotas iki XIII amžiaus. Archeologai taip pat pastebėjo, kad šalia piliakalnio buvo ir didelė, maždaug 5 hektarų ploto senovės gyvenvietė: žemesnėse vietovėse, laukuose, pastebėtas juodas kultūrinis sluoksnis, kuriame matoma žmogaus veiklos pėdsakų.
      Atrastas piliakalnis istorikams svarbus ir tuo, kad patvirtina
      XIII amžiaus šaltinių patikimumą ir anksčiau tyrinėtojų keltas hipotezes apie kuršių žemių struktūrą. Medingėnų piliakalniui įrengti panaudotas netaisyklingos formos aukštumos kyšulys tarp Minijos ir mažo jos intako slėnių. Nuo aukštumos jis atskirtas supilant lenktą pylimą, kuris dabar yra apie 25 metrų ilgio ir maždaug 1–1,5 metro aukščio iš išorės. Prieš pylimą matomas iš dalies užslinkęs gynybinis griovys. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, tačiau anksčiau, matyt, ilgą laiką buvo ariamas, todėl jo gynybiniai įtvirtinimai iš dalies sunaikinti.
      V.Almonaitis jau anksčiau baltų žemėse yra suradęs kelis piliakalnius. Medingėnų piliakalnio suradimas – labai svarbus, nes tai 1253 metais egzistavusios gyvenvietės ir pilies vieta, kuri tinkamai sutvarkyta galėtų tapti patraukliu lankymui kultūros paminklu.
      Taigi medingėniškiai, kaip ir tveriškiai, turės savo piliakalnį. Medingėnų seniūnės Salomėjos Čiesnienės klausėme, ar jie paseks kaimynų pavyzdžiu ir pavers piliakalnį turistų lankoma vieta. Pasak seniūnės, istoriko atradimas ir patiems medingėniškiams – didelė naujiena. Žmonės susidomėjo, kur ši istorinė vieta, skubėjo jos apžiūrėti. Piliakalnis – privačioje žemėje, iš vienos pusės prie jo galima lengvai prieiti, iš kitos jis apžėlęs krūmais.
      „Naujiena visiškai „šviežia“. Dar nespėjome nei su bendruomene, nei su Savivaldybės valdžia pasitarti, kaip elgsimės“, – sakė S. Čiesnienė.
      Šaltinis:http://laikrastisplunge.lt/medingenu...s-piliakalnis/
      Last edited by Danas; 5th June 2017, 19:50.

      Komentuoti


      • #33
        Dovilų piliakalnis (Klaipėdos rajonas)

        Piliakalnis (Pelutės Kalnas, Muškalnis) įrengtas Minijos dešiniojo kranto aukštumos atragyje. Aikštelė keturkampė, pailga PV-*ŠR kryptimi, 110 m ilgio, 20-*25 m pločio. Jos PV krašte supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. ŠR aikštelės krašte supiltas 2,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 30 m pločio, 2 m gylio natūralų griovį, skiriantį piliakalnį nuo toliau į ŠR esančios aukštumos dalies. Šlaitai statūs, 9 m aukščio.

        R aikštelės kraštą ir abu pylimus apardė 1945 m. pradžios vokiečių apkasai. Apaugęs lapuočiais medžiais.

        Piliakalnis žinomas ir Gedminų vardu.

        Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

        Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į PV keliu 400 m, pasukus į kairę (P), už 300 m - į dešinę (PV) keliuku į mišką 750 m (yra kelio gale).
        http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=214

        Artėjant prie piliakalnio pasitinka Informacinis stendas











        Piliakalnio aikštelėje irgi miškas. Natūralus, su išvartomis.



        Saugomas netolygu prižiūrimas. Ir apie tai kaip medžiai "sutvirtina" šlaitus.



        Vienoje pusėje Minija, kitoje gili griova su bevardžiu (?) upokšniu.


        Antrojo Pasaulinio karo žymės. Stačiais Minijos krantais besitesianti vokiečių apkasų linija išvagojo ir piliakalnį.

        Prismaigstyta ir Kocho bunkeriukų (čia esantys savo sienelių storiu skiriasi nuo Kuršių nerijoje esančių)





        Vaizdas į Minijos slėnį



        Aikštelės kraštas nuo Minijos pusės



        Ir vaizdas iš priešingos perspektyvos ir papėdės. Nuotraukoje nepersiteikia šlaito aukštis ir perspektyvos beveik nesimato per medžius.



        Tai tiek.



        Komentuoti


        • #34
          Dovilų piliakalnio bunkeriukai buvo lieti vietoje (o ne atgabenti)

          Komentuoti


          • #35


            Užušilių piliakalnį radęs dr. Stončius: iš pradžių abejojau, ar tai piliakalnis, nes buvo stipriai apniokotas

            Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug.


            „Piliakalnių metais ypatingai svarbu padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su ja susipažinti. Jų dėka galime džiaugtis vis naujais piliakalnių atradimais. Kultūros vertybių registrą šiemet papildė dešimt naujų piliakalnių. Galime tik stebėtis, kad Užušilių piliakalnį suradęs talentingasis biologas dr. Darius Stončius iš viso savo kolekcijoje skaičiuoja jau 37 piliakalnius”, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.





            Anot dr. Gintauto Zabielos, itin svarbi yra Užušilių senovės gyvenvietė. Ši gyvenvietė nemaža, joje rasta grublėtosios keramikos, kuri leidžia datuoti I tūkst. antrąja puse ─ laikotarpiu, kai jau buvo pradėjusi formuotis Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. Nuo Neries ir Šventosios santakos iki Anykščių apylinkių tokių gyvenviečių žinoma labai nedaug, todėl Užušilių gyvenvietė svarbus atradimas. Piliakalnių tankumas Ukmergės rajone, pasak archeologo, yra vidutinis (apie 20 piliakalnių), taigi Užušilių piliakalnis papildo jų žemėlapį.


            Dr. Darius Stončius Užušilių piliakalnį surado 2015 m. žiemos pabaigoje, tą pačią dieną, kaip ir Veprių piliakalnį: „Buvau atsirinkęs kelis taškus pagal aerofotonuotraukas, žemėlapius, ir juos tikrinau. Įtarimų, kad šioje vietoje yra piliakalnis, buvo, nes netoli yra nemažas pilkapynas. Taigi logiška, kad žmonės, kurie jame laidoti, turėjo kažkur gyventi ir slėptis. Iš pradžių labai abejojau, ar tai yra piliakalnis, nes jis buvo itin stipriai apniokotas ─ iškasinėtas duobėmis žmonių ir, ko gero, kailinių žvėrelių. Tuo metu buvo sniego, todėl pagal žemės spalvą negalėjau patikrinti, ar yra kultūrinis sluoksnis.“






            2016 m. pavasarį Darius Stončius atvyko į tą pačią vietą ieškoti daugiau įrodymų kartu su archeologais Gintautu Zabiela ir Zenonu Bauboniu. Tuomet rado ir geležies rūdos lydymo produkto ─ šlako – ir keramikos šukių. Toje mišku apaugusioje vietoje, kur buvo apardyta paklotė ir tempta mediena, matėsi juodos žemės sluoksnis. Taigi išsiaiškinta, kad aplinkui Užušilių piliakalnį buvo gyvenvietė. Darius Stončius džiaugiasi, kad tai yra dar viena detalė šio krašto apgyvendinimo pažinimui. Juk keli dideli objektai ─ piliakalnis, gyvenvietė, už maždaug 1,7 km į Pietvakarius nuo jų esantis Kazlaučiznos pilkapynas ─ siejasi į vieną visumą.

            Kaip vertingosios savybės yra įvardyti Užušilių piliakalnio žemės ir jos paviršiaus elementai ir kultūrinis sluoksnis. Piliakalnio aikštelė yra ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, maždaug 17x15 m dydžio, iškiliu viduriu. Ji yra apardyta arimų, išrausta žvėrių urvų, gausiai iškasinėta duobėmis, dėl kurių aikštelėje susiformavo iki 2 m aukščio nelygumų, šiuo metu apaugusi medžiais ir krūmais. Žemiau aikštelės ŠV šlaito yra apie 10 m pločio ir iki 1 m gylio kiek lenktas griovys, skiriantis piliakalnį nuo toliau palaipsniui kylančios aukštumos. Griovys iš dalies užslinkęs, jame auga pavieniai medžiai ir krūmai. Piliakalnio PV pašlaitėje, maždaug 12 m žemiau aikštelės yra 5–10 m pločio terasa. Ji yra apardyta arimų, apaugusi medžiais ir krūmais. Piliakalnio šlaitai statūs: nuo 6 m aukščio ŠR pusėje iki 16 m aukščio PV ir PR pusėse. Tamsios žemės kultūrinis sluoksnis su molio tinku ir archeologiniais radiniais yra apardytas įvairių žemės judinimo darbų metu. 2015 ir 2017 m. aikštelėje aptikta lipdytos keramikos šukių.





            Šaltinis:http://www.alfa.lt/straipsnis/501813...iai-apniokotas

            Komentuoti


            • #36
              Sėbų piliakalnis - vienas rytinių kuršių Ceklio žemės pakraščių. Tai viena iš ribų, kur kuršiai giliausiai įsiskverbė į šiandieninės Žemaitijos teritoriją, pažymėdami jos šiaurės vakarų kraštą - už poros-trejeto dešimčių kilometrų į šiaurės rytus prasideda jau senovės žiemgalių teritorija. Piliakalnis ''vidutinio'' dydžio, 10-15 m. aukščio jau kažkada apartais šlaitais:



              Piliakalnio viršus - ovalo formos, su charakateringa kalvele vienoje iš pailgųjų ovalo dalių


              Iš dviejų pusių piliakalnį juosia upė


              šiaurinėje pusėje išplatėdama į tvenkinį, virš kurio medžiojo didžiulis vanagas


              Pavasario rytas, nuošali vietovė (tik pietinėje papėdėje - vieniša sodyba), nuo virš aplinkinių miškeliais apaugusių kalvų iškilusio piliakalnio atsiveriantis vaizdas gyvai priminė rytinio kuršių žemių pasienio vaizdą, kurį regėjo paskutiniai šios pilies sargai prieš aštuonis šimtus metų:

              Komentuoti


              • #37


                Kultūros vertybių registre – trys nauji archeologo Šatavičiaus rasti piliakalniai





                Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta trims naujiems piliakalniams: Batėgalos piliakalniui Jonavos raj., Gegužinių piliakalniui Kaišiadorių raj. ir Pelėšiškių piliakalniui Birštono sav. Visus juos surado archeologas Egidijus Šatavičius.


                „Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių regione. Jų skaičius su naujai atrastaisiais Lietuvoje artėja prie 1000. Piliakalniai yra svarbiausias baltų kultūros palikimas, saugoję mūsų protėvius nuo priešų puldinėjimų. Netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti”, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.





                Anot Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko archeologo dr. Gintauto Zabielos, šie trys piliakalniai yra upių krantuose ─ jie yra vadinamojo krantinio tipo. Kadangi jie yra naujai surasti, nė vienas iš jų nėra tyrinėtas. Visi jie yra tokiose vietose, kur ir anksčiau buvo žinomi kiti piliakalniai. Taigi jau aišku, kad tos vietos buvo apyvendintos ir įtvirtintos. Suradus naujus piliakalnius, pasipildo šių vietų reikšmė.





                G. Zabiela apgailestauja, kad du iš trijų piliakalnių, išskyrus Gegužinę, yra nemažai nukentėję nuo žmonių rankos arba gamtos ─ taigi jų būklė nėra pati geriausia. Dalis Batėgalos piliakalnio aikštelės jau yra „nuplaukusi”. Pelėšiškių piliakalnio aikštelė ir pylimas apardytas duobių, o upelio šlaitas griūna. Šių piliakalnių datavimas gali būti tik apytikslis. Archeologas mano, kad Batėgalos piliakalnis yra ankstyviausias ─ I tūkst. pirmos pusės. Pelėšiškių ir Gegužinės piliakalniai gali siekti II tūkst. pradžią.






                „Visus tris piliakalnius suradau praėjusiais metais. Buvo tikrinami LIDAR (lazerinio reljefo skenavimo iš viršaus) duomenys ir atrinktos vietos, kurios yra artimesnės piliakalniams. Po to vykau jų apžiūrėti. Dažniausiai žiūrime, ar yra išlikę įtvirtinimai, griovys, pylimas. Batėgalos piliakalnis yra įrengtas Neries slėnio sankirtoje su griova. Gegužinė gana įspūdingai atrodo: nedidelė aikštelė, nemažas pylimas, griovys iki 2 m. Keista, kaip jo anksčiau niekas neaptiko. Didžioji dalis šių piliakalnių yra šabakštynuose ─ galbūt todėl jie išliko nesuardyti ir niekas anksčiau jų nesurado. Pelėšiškių piliakalnis yra gana atviroje vietoje, stipriai nukentėjęs nuo arimo: pylimai išlyginti, dauguma griovių užpilti. Beveik visi šie piliakalniai yra iš Geležies amžiaus laikų (datuojama I tūkst. po Kr.), tik Gegužinė ─ iš antrojo tūkstantmečio”, ─ sako iš viso apie 20 piliakalnių suradęs archeologas Egidijus Šatavičius.





                Šaltinis:http://www.alfa.lt/straipsnis/501817...i-piliakalniai

                Komentuoti


                • #38
                  Vembutų/Vydmantų piliakalnis.
                  Čia jau vakarinis Žemaičių žemės pakraštys, spėjama žymiausio XIII a. žemaičių kunigaikščio Vykinto, greičiausiai vadovausio Saulės mūšiui, miesto - Tvirement- vieta.


                  Kalba būtent ne tiek apie piliakalnį, kiek apie galima miestą. Visa vietovė - aukštumoje, apsupta statmenų skardžių arba eilės terasų

                  ir užima didžiulį tiems laikams plotą.
                  Tradicinio piliakalnio čia kaip ir nėra. Čia pati vietovė - kaip piliakalnis, o menamas piliakalnio šlaitas -

                  visai ne šlaitas, o rankomis supiltas pylimas. Pro buvusių vartų vietą, kur pylimas pažemėja, įeinama į vidų


                  Viduje - santykinai nedidelė aikštelė, kur, matyt, būta pačios tvirtovės. Aikštelės vaizdas:

                  Už matomo aikštelės vaizdo - praktiškai vertikalus nepraeinamas keliasdešimties metrų skardis. Panašu, kad kadaise aikštelė buvo didesnė, bet per šimtmečius upelė dalį šlaito nuskalavo. Žvilgsnis žemyn:



                  Last edited by ulfberht; 9th June 2017, 09:48.

                  Komentuoti


                  • #39
                    Šalia pylimo - iš žemės kyšo didžiuliai samanomis apaugę akmenys, išsiskiria vienas - itin impozantiškas plokščias ''stalinis'' akmuo, aiškiai turėjęs kažkokią savarankišką paskirtį, kiti spėja čia netgi kažką panašaus į astronominių stebėjimų vietą buvus.

                    Vaizdas nuo pylimo į skardžio pusę -

                    Komentuoti


                    • #40
                      Originally posted by ulfberht Peržiūrėti pranešimą

                      Gaila, Flickr, atrodo, užlinko, taigi - daugiau nebegaliu pasidalinti su Jumis savo kelionių foto, bet, Robi, negaliu ir nepapliusuoti šaunių dalykų. Nugalėtoju, be abejo, išrinktas labiausiai lankomas, t.y., išreklamuotas piliakalnis, ir jį, be abejo, išrinko tie žmonės, kurie niekur daugiau ir nebuvo . Žinoma, turiu foto ir iš Kernavės, bet... kažko joje trūko.
                      Bet padrąsindamas keliauti ir kitus, pasakysiu štai ką: visą piliakalnio žavesį sudaro suvokimas.
                      Suvokimas, kad šis - vienu iš mano aprašytų atvejų - kažkuris iš kuršių piliakalnių, -lygiai kaip ir visi kiti-, su nevilties apimtais gynėjais, su kuo galinčiais, paskutiniais savo gyvenimo akimirksniais, padedančiais seniais, moterim ir vaikais, buvo sunaikintas lygiai 1260-70 metais. Jie TIKRAI čia buvo, ir BŪTENT TAIP žuvo . Iki šiol čia gyveno žmonės, kurių niekas daugiau nebesutiks, kurie iš savo medinių įtvirtinimų aukščio žvelgė į lygiai tą pačią laukinę miškingą vietovę aplink, kaip ir aš širyt, tiek kylant tolyje miškeliais apaugusias kalvas aukso spalva nudažančiai saulei, tiek kraujo spalva jas nudažant besileidžiant.
                      Gal tai vien tik mano įsivaizdavimas, bet pasakysiu neperdėdamas - po kelionės į 2/3 piliakalnių, jutau neįtikėtiną energijos antplūdį, o grįžęs buvau visiškai pailsėjęs, neatsižvlegiant kaip prieš tai įtemptai dirbau. Ypač - aplankęs Apuolės ir Sėbų piliakalnius. Esu tikras - čia esama kažko, ką mes, šiuolaikiniai žmonės, ignoruojam.
                      Su pagarba.
                      Na, man asmeniškai vienas gražiausių-Kartenos piliakalnis. Ir vieta labai graži.

                      Komentuoti


                      • #41
                        Originally posted by Donatas Peržiūrėti pranešimą

                        Na, man asmeniškai vienas gražiausių-Kartenos piliakalnis. Ir vieta labai graži.
                        Savo gėdai (nors gal ir galėčiau pasiteisinti - keliauju impulsyviai, ir be jokių GPS) būtent Kartenos piliakalnį kažkaip ir pravažiavau. O juk buvau Gintarų piliakalny, tiesiogine prasme kitoj kelio pusėj. Bet stovėdamas po ąžuolu sumąsčiau kuo greičiau keliauti Įpiltėn, kuri tądien ir buvo pagrindinis kelionės tikslas ir... nuvažiavau tiesiai Įpiltėn (fotoataskaitą pridėjau). Jaučiu, šeštadienį reiks nuvažiuoti ant Kartenos piliakalnio iš principo.
                        P.S. daug kas Kartenos piliakalnį painioja su Gintarų piliakalniu (dvarviete), į kurį, skirtingai nuo Kartenos piliakalnio, yra nuoroda važiuojant pro patį miestelį.
                        Bet Gintarų piliakalnis, paatvirausiu, man tokio įspūdžio nepadarė, nors Kartenos apylinkės ir vaizdingos pačios savaime. Tiesiog plika kalva, su stilizuotu mediniu kryžium ir aplink išdėstytais buvusios dvarvietės akmenimis - buvusios pilies vietos - nė ženklo, jokios charakteringos piliakalnio formos...pylimai, matyt, jau seniai užarti, pradžioj net suabejojau, ar nemaišau ko nors.

                        Bet užtat pačiame kalvos viršuje auga didelis, senas ąžuolas:

                        Buvo dar pats rytas ir aplink ąžuolo šakas skraidė gausybė bent pusės piršto dydžio grambuolių ar panašių vabalų. Buvo matyti dešimtys, bet jų visų ten, be abejo, buvo bent šimtai ir visų jų dūzgimas skleidė tokį žemą, sodrų, ir kartu tokį stiprų garsą, kad atrodė gaudžia visas ąžuolas ir pati kalva po juo. Norėjosi tiesiog prisėsti po ąžuolu ir gėrėtis apylinkėmis...

                        Komentuoti


                        • #42
                          [QUOTE=ulfberht;n13473]

                          Savo gėdai (nors gal ir galėčiau pasiteisinti - keliauju impulsyviai, ir be jokių GPS) būtent Kartenos piliakalnį kažkaip ir pravažiavau. O juk buvau Gintarų piliakalny, tiesiogine prasme kitoj kelio pusėj. Bet stovėdamas po ąžuolu sumąsčiau kuo greičiau keliauti Įpiltėn, kuri tądien ir buvo pagrindinis kelionės tikslas ir... nuvažiavau tiesiai Įpiltėn (fotoataskaitą pridėjau). Jaučiu, šeštadienį reiks nuvažiuoti ant Kartenos piliakalnio iš principo.
                          P.S. daug kas Kartenos piliakalnį painioja su Gintarų piliakalniu (dvarviete), į kurį, skirtingai nuo Kartenos piliakalnio, yra nuoroda važiuojant pro patį miestelį.
                          Bet Gintarų piliakalnis, paatvirausiu, man tokio įspūdžio nepadarė, nors Kartenos apylinkės ir vaizdingos pačios savaime. Tiesiog plika kalva, su stilizuotu mediniu kryžium ir aplink išdėstytais buvusios dvarvietės akmenimis - buvusios pilies vietos - nė ženklo, jokios charakteringos piliakalnio formos...pylimai, matyt, jau seniai užarti, pradžioj net suabejojau, ar nemaišau ko nors.
                          [Na, kolega , daug praradot Čia įdėsiu keletą vaizdų, bet jos neprilygsta realybei.
                          Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kartenos piliakalnis“


                          Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kartenos piliakalnis“
                          Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kartenos piliakalnis“

                          Apačioje prateka Minija, yra poilsiavietė su pažintiniu taku, ir apylinkės labai gražios


                          Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kartenos piliakalnis“
                          čia pradžia piliakalnio, nuo viršau atsiveria nuostabūs vaizdai. Nemažai piliakalnių Lietuvoje apvažiavau, bet nei vienas Kartenai neprilygsta.
                          Vaizdo rezultatas pagal užklausą „kartenos piliakalnis“
                          P.S. nuotraukos ne mano, nes maniškių neleidžia įdėt, dėl per didelės raiškos. Tačiau šios jas atitinka.

                          Komentuoti


                          • #43
                            [QUOTE=ulfberht;n13470]Vykintų piliakalnis.
                            Čia jau vakarinis Žemaičių žemės pakraštys, spėjama žymiausio XIII a. žemaičių kunigaikščio Vykinto, greičiausiai vadovausio Saulės mūšiui, miesto - Tvirement- vieta.


                            Kalba būtent ne tiek apie piliakalnį, kiek apie galima miestą. Visa vietovė - aukštumoje, apsupta statmenų skardžių arba eilės terasų

                            ir užima didžiulį tiems laikams plotą.

                            Labai įdomu. Sakykit, o prie Vembūtų nebuvot? Girdėjau daug įvairių atsiliepimų, bet pats dar nespėjau apsilankyt, nuo Vilniaus toloka. Kažkada važiuodamas netoli Lūksto ežero, bandžiau užsukt, bet kelias labai blogas, tai nepravažiavau. Na, bet tą vakarą spėjau surasti ir aplankyti Gandingos piliakalnį. Taip pat labai įdomi įstorinė vieta ir labai gražus piliakalnis.

                            Komentuoti


                            • #44
                              Originally posted by Donatas Peržiūrėti pranešimą

                              Labai įdomu. Sakykit, o prie Vembūtų nebuvot? Girdėjau daug įvairių atsiliepimų, bet pats dar nespėjau apsilankyt, nuo Vilniaus toloka. Kažkada važiuodamas netoli Lūksto ežero, bandžiau užsukt, bet kelias labai blogas, tai nepravažiavau. Na, bet tą vakarą spėjau surasti ir aplankyti Gandingos piliakalnį. Taip pat labai įdomi įstorinė vieta ir labai gražus piliakalnis.
                              Prakeikimas. Tai ir yra Vembutų/Vydmantų piliakalnis. Kai rašiau apie Vykintą, kažkaip netyčia užrašiau ''Vykintų''. Tuoj ištaisysiu...

                              P.S. Radau Vembūtų piliakalnio ir papilio gyvenvietės schemą, t.y. ką ir turėjau omeny sakydamas, kad įtvirtinta visa vietovė, o piliakalnis, tiksliau pylimas šiaurėje - tik nedidelė jos dalis.

                              Last edited by ulfberht; 9th June 2017, 13:11.

                              Komentuoti


                              • #45
                                Originally posted by ulfberht Peržiūrėti pranešimą

                                Prakeikimas. Tai ir yra Vembutų/Vydmantų piliakalnis. Kai rašiau apie Vykintą, kažkaip netyčia užrašiau ''Vykintų''. Tuoj ištaisysiu...

                                P.S. Radau Vembūtų piliakalnio ir papilio gyvenvietės schemą, t.y. ką ir turėjau omeny sakydamas, kad įtvirtinta visa vietovė, o piliakalnis, tiksliau pylimas šiaurėje - tik nedidelė jos dalis.
                                Taip, įdomi vietovė, turinti neatskleistų paslapčių.Tikiuosi, dar apsilankysiu ten. Kažkada buvau radęs aprašymą, kad ten pylimų pagalba buvo suformuotas vandens tvenkinys(tvenkiniai) , kaip gynybinės kliūtys.

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X