Piliakalniai Lietuvoje

[Eimantas]

Kretingos rajonas praturtėjo piliakalniais

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviem naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams - Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajone, Žalgirio seniūnijos, Kalno Grikštų kaime.

Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie reikšmingai Kalno Grikštų regiono senąją istoriją papildantys piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus.

Archeologo doc. dr. Gintauto Zabielos nuomone, tai yra reikšmingas atradimas, nes iš esmės papildo Kalno Grikštų apylinkių senąją istoriją.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...niais-1527467/

[Eimantas]

Kada Lietuvoje pradėti pilti piliakalniai?

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...iai-582-732328

[Eimantas]

Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga

Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime.

Pasak Vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno.

„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, atrandantys naujų nežinomų piliakalnių ir pasiūlantys suteikti jiems teisinę apsaugą. Džiaugiamės ir skatiname šią piliakalnių globos iniciatyvą", - sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

„Retai pasitaiko rasti piliakalnius, kad jie būtų su radiniais paviršiuje. Ant sengirėje esančio Kukuliškių piliakalnio paviršiaus daugiausiai apie archeologiją rašantis „Lietuvos žinių" žurnalistas Denisas Nikitenka rado kuršiškos keramikos ir netgi gintarinį kabutį. Sunku tiksliai pasakyti, bet jie gali būti datuojami maždaug nuo VIII-IX a. iki XII-XIII a. Sprendžiant pagal išvaizdą, pats Kukuliškių piliakalnis gali būti I tūkstantmečio po Kristaus 2-osios pusės - II tūkstantmečio pradžios", - teigė G. Zabiela.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/l...sauga-1539604/

[Robis]

Kauno piliakalniai graudžiai skaičiuoja metus





Plačiau:http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...a-metus-803014

[Eimantas]

Lietuvoje renkamas gražiausias piliakalnis

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...lnis-56-777528

[Eimantas]

Kuršių piliakalnyje – kariškių desantas

Šią savaitę nekasdienių svečių sulaukė šalia uostamiesčio, Klaipėdos rajone stūksantis galingas kuršių Eketės piliakalnis: į talką atvyko aie 50 LDK Butigeidžio dragūnų bataliono karių. Nuo jaunesniųjų eilinių iki kapitonų. Pati buvusi kuršių citadelė šį pavasarį pasikeitė neatpažįstamai: Sendvario seniūnijos pastangomis nuo brūzgynų, krūmų išlaisvinta visa įspūdingo dydžio piliakalnio aikštelė. Jos plotas – 1,1 ha, o tai yra daugiau, nei pasaulinius standartus atitinkančios futbolo aikštės (apie 0,7 ha) dydis.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...esantas/242241
© Lietuvos žinios

[Eimantas]

Budelių piliakalnį šturmavo kariai

Artėjant visuotiniam pavasario tvarkymečiui, Žaslių seniūno Mindaugo Nasevičiaus iniciatyva vieną gražiausių rajono piliakalnių nuo jo grožį stelbiančių krūmokšnių ir mažaverčių želdinių ginti ėmėsi Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai bei jo vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas. Visoje Lietuvoje pamiškes ir pakeles tvarkytis suburiančios akcijos „Darom“ idėja Lietuvos kariuomenės šauktinius paskatino ne tik atidengti augalijos paslėptą piliakalnio grožį, bet ir susipažinti su jo istorija.

Kaišiadorių rajono savivaldybė dėkoja prie iniciatyvos sutvarkyti Budelių piliakalnį prisijungusiam gausiam pagalbininkų būriui. Apie šimtas karių ir kitų talkininkų visą dieną darbavosi atveriant piliakalnio prieigas, taip palengvinant užkopimą.

Per dieną padaryta labai daug, bet siekiant, kad Budeliai atvertų visą savo grožį, dar teks pasidarbuoti. Tikriausiai dar ne kartą čia bursis kariai ir savo kraštą bei istoriją mylintys žmonės, o artimiausiu metu piliakalnio tvarkymo darbai vyks gegužės 1 d.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/i...-kariai-808749

[ulfberht]

Apuolės piliakalnis

Seniausia rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos vietovė, beveik pusė tūkstantmečio iki pačios Lietuvos atsiradimo. Tuo metu čia gyventa kuršių. Apuolė - šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje gyvavusios vienos iš 5 kuršių žemių - Ceklio, centras.

Taigi, seniausias rašytinis (jei kas žino senesnių - pataisykit) konflikto paminėjimas dabartinės Lietuvos teritorijoje IX a. - ''Vita Sancti Anscharii'', suvienytų skandinavų vikingų pajėgų įvykdytas Apuolės puolimas:
,, ... danai ... minėtuoju laiku (853 metais ) ... surinko didelę daugybę laivų ir nuvyko į jų (kuršių) tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir juos sau pavergti ... Ten gyvenantys žmonės, išgirdę juos atvykusius, kaipmat susivienijo ir ėmė smarkiai priešindamiesi savo tautą ginti. Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė auksą ir daug kitokio turto. Išgirdę apie tai, minėtasis karalius Olafas ir švedų žmonės įsigeidė pelnyti šlovę, padarydami tai, ko nepadarė danai ... Taigi, sutraukė didžiulę kariuomenę ir nuvyko ... Pirmiausia netikėtai užpuolė vieną jų pilį, vadinamą Seeburgu (dabartinė Gruobinia), ... ją visą suniokojo ir padegė. Po sėkmingo žygio įsidrąsinę
nuleido laivus ir išvyko į penkių dienų kelionę prie kitos jų pilies, vadinamos Apulia. O toje pilyje buvo 15000 karių ... Vieni viduje gynėsi, kiti iš lauko veržėsi. Taip praėjo 8 dienos ... Iš vienos ir antros pusės daugelis krito, bet nei vieni, nei kiti pergalės nepasiekė. Štai devintą dieną švedų žmonės ... norėjo pradėti mūšį, bet tie, kurie buvo viduje, paprašė, kad jiems leistų pasikalbėti ...“ Dabar jau mes labiau norime taikos negu karo, ... Pirmiausia, kiek aukso ir ginklų praėjusiais metais iš danų pagrobėme, tiek atiduodame jums dovanai už taiką. Be to, už kiekvieną žmogų, esantį šioje pilyje, siūlome jums pusę svaro sidabro. Negana to, sumokame jums duoklę, kurią ir anksčiau mokėjome, duodame įkai
tus ir kaip anksčiau norime jums pasiduoti ir jūsų valdžiai paklusti...“

Jau seniai norėjau čia apsilankyti, nesuprantu, kas trukdė.
Piliakalnis tikrai aukštas ir status, telefono fotografijoje sunku įvertinti:

Apačioje - Luobos upė, supa piliakalnio šlaptą iš dviejų pusių. Šiaip upė dabar siauroka (nenuostabų, melioracija), anksčiai buvo aiškiai didesnė. Fotografijoje - praplatėjimas, kur ją dalinai užtvenkė bebrai. Ateinančiais metais medžių krante šioj vietoj nebebus


PIliakalnio viršus. Plotas kaip tokiai žilai senovei tikrai didelis, aiškiai čia būta ne tiesiog tvirtovės, o viso miesto. Tolimesniame plane - pylimas. Toje vietoje šlaitas žemėja, upės irgi nėra, matyt, čia buvę vartai į kuršių tvirtovę. Piliakalnis sutvarkytas, matomi šimtamečiai medžiai, vienas buvo šviežiai nukirstas, paskaičiavau rieves - bent 150 metų, plius išpuvęs vidurys - šitie ąžuolai sudygo bent prieš 200 metų, apytiksliai Napoleono žygio metu.

Ant piliakalnio stovi plokščias akmuo, bet sunku įvertinti, iš kokių laikų. Paviršius užaugęs miško paklote, pasiėmiau keltą kurmriausių iškeltų smulkesnių akmenėlių prisiminimui (vis autentika)...

Piliakalnio tyrinėjimai:
''Piliakalnis tyrinėtas 1928–1932 m. (1928–1930 m. – E. Volteris, 1931 m. – B. Nermanas, 1931–1932 m. – V. Nagevičius). Iš viso ištirtas 1561 kvadratinių metrų plotas: padarytas rytinio pylimo pjūvis, užfiksuoti šio pylimo rytinio galo sluoksniai, ištirtas įvažiavimas į aikštelę pietrytiniame pylime, 4 vietose kasinėta aikštelė. Pylimas supiltas per 4 kartus. Pirmasis pylimas supiltas pirmaisiais amžiais po Kr. Rytinėje pusėje jis buvo 1,5 m aukščio, 6 m pločio, supiltas iš priemolio. Žemė pylimui imta iš išorėje iškasto 2 m gylio,
14 m pločio griovio, kuriame būta vandens. Šis pylimas apjuosė visą aikštelę, kur buvo 1 m aukščio ir 4 m pločio. Pietrytinėje dalyje buvo paliktas 3,5 m pločio tarpas įvažiuoti į aikštelę. Čia įrengti vartai, kuriuos pylimo šonuose laikė po 4 stulpus. Pylimo viršuje ir vidinėje pusėje iš 20–30 cm skersmens stulpų įrengta užtvara, išorinė pusė sutvirtinta iki 15 cm skersmens akmenimis. Pylimo vidinėje pusėje stovėjo 2,5 m pločio, 1,8 m aukščio pastatai – skeltų lentų vidinė siena, sutvirtinta stulpais, lentiniu stogu.
V a. įtvirtinimai sudegė ir buvo rekonstruoti. Pylimas paaukštintas iki 1,7 m aukščio, 12 m pločio supilant priesmėlio sluoksnį. Jo vidinėje pusėje atstatyti stulpinės konstrukcijos pastatai. Vartų šonai sutvirtinti iki 1 m skersmens akmenimis, rėmusiais stulpus, kelias išgrįstas akmenimis. VII a. įtvirtinimai vėl sudegė. Po šio gaisro labai sutvirtintas rytinis
pylimas, jame suplūkta eilė priemolio sluoksnių, kaskart apdegintų dėl tvirtumo. Išorinė beveik vertikali pusė buvo sukrauta iš 17–70 cm skersmens rąstų, kurie su pylimo žeme surišti 50–80 cm ilgio, 6 cm storio tašytomis ąžuolinėmis vinimis arba paliktomis nuo rąstų nenugenėtomis šakomis. Sustiprintas pylimas buvo iki 8 m aukščio ir 15 m pločio. Kadangi jo išorinis šlaitas leidosi į griovį, iš išorės beveik statmenos įtvirtinimų sienos aukštis siekė apie 10 m ir sudarė stiprios medinės tvirtovės įspūdį. Šiuos įtvirtinimus 853 m. puolė vikingai – pylimo viršutiniame sluoksnyje aptikta apie 70 skandinaviškų strėlių antgalių. Vėliau mediniai pylimo įtvirtinimai buvo sugriauti, suvirto į griovį.
XIII a. pylimas paaukštintas iki dabartinės išvaizdos jo išorinėje pusėje užpilant griovį ir supilant iki 4 m storio pilko priesmėlio sluoksnį. Pylimo viršus išgrįstas akmenimis. Čia, matyt, stovėjo jau rentinės konstrukcijos gynybinė siena. Šiuo metu aikštelėje įrengtas šulinys-vandens rezervuaras. Jo 4,5 x 4 m dydžio rentinys sudėtas iš 12–20 cm storio beržinių ir uosinių rąstų.
Visais laikais aikštelė buvo padrikai užstatyta pastatais. Iki 50 cm storio kultūriniame sluoksnyje aptikta įvairių radinių. Tai geležiniai: įmovinčiai ir įtveriamasis ietigaliai, peiliai, ylos, skiltuvai, smeigtukai, pentinai, žąslai, pasaginė segė, kirvio fragmentas; žalvariniai: smeigtukai, įvijos, apyrankės dalis, pasaginė segė; akmeniniai: galąstuvai, verstukai; moliniai: audimo staklelių svoreliai, tinklų pasvarai, verstukai; mediniai: mentė, samtis; gintarinis verstukas, lygi, grublėta ir žiesta keramika, suanglėję grūdai, gyvulių kaulai.''
http://www.skuodomuziejus.lt/wp-cont...iliakalnis.pdf


Apuolėje rastas kardas

[ulfberht]

Priedas prie ataskaitos, nors ir ne visai piliakalnis, bet tiks
Didysis Šilalės kūlis (ne tos Šilalės, čia netoli Mosėdžio, koks 20-30 km nuo Apuolės, vakar sustojau ir čia)
Penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje.
Akmuo stovi nedidelėje įduboje, (gal jį bandyta užkasti?) toliau už jo kiek dešiniau matosi aukuro akmuo:

Seniau čia buvusi pelkių apsupta šventa ąžuolų giraitė, į kurią galėjo patekti per pelkių kūlgrindą. Dabar - beržynėlis su alksniais. Šalia didžiojo akmens - akmuo su įduba, spėjama, aukuras:


Šalia aukuro archeologų rastas pelenų, vaško ir pan. sluoksnis, ugnis čia nuolat kūrenta kažkur nuo XV a., vėliau laikas nuo laiko, dar vėliau - akmuo buvo nuverstas į duobę ir bent dalinai užkastas. Kiek paėjęs, beje, radau dar vieną - mažesnį aukurą:

Šalia, matyt, buvusi lentelė su paaiškinimu, bet, greičiausiai, iš spalvoto metalo, tai kažkoks geradarys ją nusuko, kad metalas veltui neprapultų.

Pačiam Didžiąjam kūliui - bent milijardas metų:

[ulfberht]

Tęsiant vikingų žygių temą.
Aprašyto žygio į Apuolę metu, paminėtas Seeburg, manoma, Grobinia. Tačiau kas tiksliai slepiasi po Seeburg, nežinoma. Grobinios versija yra abejojama. Viena iš priežasčių - šią gyvenvietę dar 7 amžiuje kuršių žemėse įkūrė patys skandinavų vikingai ir ji tuo metu tapo stambiu prekybos centru. Skandinavai tuo metu siekė politiškai užvaldyti kuršius, kurie ilgą laiką jiems turėjo mokėti duoklę, tačiau anie nuolat priešinosi ir pradžioje vikingų įkurti centrai, matyt, pamažu virto kuršiškais. Bet jau žygio į Apuolę metu Gruobinios jiems pulti akivaizdžiai būtų nereikėję, jei ji jiems būtų tebepriklausiusi...

Grobinia, skirtingai nuo Apuolės, šiuo metu jau Latvijos teritorijoje, tačiau anuomet ji buvo vienu iš trijų pagrindinių šiaurinių kuršių žemių centrų. Trečiasis - Daugmalė, bet vakar, pratęsdamas kuršių žemių temą, nuvykau būtent į Grobinią.
Grobinioje - dvi skirtingos istorinės vietovės. Viena - pats piliakalnis, bet šalia - 1263m. pastatytos ordino pilies griuvėsiai. Pats miestas įkurtas 1253 metais ir radau jį tarp Priekulės ir Liepojos.

[ulfberht]

Grobinios piliakalnis vizualiai vos ne dukart mažesnis ir žemesnis, nei Apuolės.

Piliakalnis pačiame mieste, ji supa užtvenkta Alandės upė.



Pats piliakalnio viršus paliko slogų įspūdį - apžėlęs įvairiais krūmais, viršų vainikuoja vienintelis statinys - lauko tualetas išdaužtu langu. Fotografijai parinkau savo nuožiūra estetiškai gražiausią vietą...

Visas piliakalnis:

[ulfberht]

Ordino pilis per šimtmečius akivaizdžiai daugybę kartų griauta ir atstatinėta.

Šiuo metu autentiškai atrodo tik pamatų akmenys:


Mūras akivaizdžiai restauruotas jau TSRS laikais:

Pilis einant link jos iš piliakalnio:

[ulfberht]

Bonusas:
bevardis vėjo malūnas kažkur tarp Priekulės ir Grobinios:
Alko alkakalnis ties Salantais. Paties aukuro akmens nefotografavau - skirtingai nuo Šilatės, apie šio autentiką byloja tik vietinės pasakos ir padavimai. Bet ant paties alkakalnio pastatytas kryžius, bylojantis, kad bažnyčia į šį reikalą žiūri rimtai...

[Eimantas]

Į piliakalnį įžengė archeologai

Pačiame pajūryje, netoli Olando Kepurės, pernai vasarą visai netikėtai aptiktame Kukuliškių piliakalnyje neseniai pradėjo darbuotis Klaipėdos universiteto (KU) archeologai.

Tai, kad mokslininkai savo tyrimų objektu pasirinko būtent piliakalnį, yra retas atvejis Lietuvoje, juolab kad klaipėdiečiai tai daro be jokio atlygio. „Šiemet Lietuvoje minimi Piliakalnių metai, todėl nusprendėme prisidėti ir mes. Kukuliškių piliakalnis yra labai mįslingas, apie jį neužsimenama jokiuose senoviniuose metraščiuose. Šio pilies kalno žemėlapiuose nefiksavo ir vokiečių kartografai. Tad mums labai įdomu pirmiems prisiliesti prie kuršių archajiško paveldo tyrimų. Iki rudens vykdysime archeologinio komplekso žvalgomuosius tyrimus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantai Miglė Urbonaitė-Ubė ir jos vyras Edvinas Ubis.

Minėtame kuršių piliakalnyje žemės paviršiuje pernai buvo rastas itin retas vikingų laikų gintarinis amuletas bei geležies amžiaus keramikos šukių.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...logai-1553568/

[ulfberht]

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Piliakalnis įsikūręs ant natūralios erozinės formos, išnaudojant gamtos sukurtus privalumus.

http://geografija.lt/2017/05/geologa...liniame-parke/