Senovinė artilerija (iki XIX a. vidurio)

[Eimantas]

XVII a. mortyra Biržų pilies arsenale

[Eimantas]

XVIII a. pabūklai Kionigštaino (Königstein) pilyje Saksonijoje (Vokietija)

2017 m.









Puošyba

[url=https://flic.kr/p/HmYArK]





Dar vienas pabūklas

[url=https://flic.kr/p/CE7mGv]

Žiūrim herbą





Ar gali būti, kad atgabenti iš Karūnos teritorijos?

Sargyboje


Ir kaip lietuviškai šie pabūklai vadinasi?

[Danas]

XVIII a. pabūklai Kionigštaino (Königstein) pilyje Saksonijoje (Vokietija), 2017 m.

Žiūrim herbą





Ar gali būti, kad atgabenti iš Karūnos teritorijos?

Sargyboje


Ir kaip lietuviškai šie pabūklai vadinasi?

Čia Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto II, kuris tuo pačiu buvo ir Lenkijos karalius bei DLK Augustas III Saksas, herbas, taigi pats pabūklas bent jau netiesiogiai tikrai susijęs su Lietuva:




O dėl pabūklo - IMHO tiesiog patranka...

[Danas]

Pabandžiau daugiau apie XVIII a. artileriją pasiskaityt - na Eimanto fotografuotas pabūklas tikrai yra patranka.
Beje kas domisi XVIII a. ir vėlesne artilerija, turi žinoti šitą vardą - Jean-Baptiste Vaquette de Gribeauval:



Tai prancūzų inžinierius ir karininkas, sukūręs moderniausią tiems laikams artilerijos sistemą. Daugiau apie XVIII a. artileriją - šiame nedideliame, bet visai neblogame straipsnyje:

Eighteenth-Century Artillery

[ulfberht]

Jei vamzdžio ilgis didesnis nei 16 kalibrų - patranka.
Bet bent jau šnekamojoje kalboje ilgainiui mūsuose pradėjo vartoti iš rusų kalbos atėjusį terminą armota...

[Eimantas]

Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleista K. Semenavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“

Liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimas į lietuvių kalbą. Daugiau nei 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo lotynų kalba pasirodymo 1650 m. Amsterdame.



Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis. Iki pat XVIII a. pabaigos neatsirado kito karo menui skirto veikalo, kuris pralenktų šį. Net ir XIX a., pasikeitus karybos taktikai, šis veikalas liko klasikiniu darbu, su kuriuo stengėsi susipažinti tiek mokslo, tiek kariuomenės atstovai. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau, jį ištobulinus, atvėrė kelius į kosmosą.



„Šis leidinys yra itin svarbus Lietuvai, Lietuvos karybai ir istorijai. Paties autoriaus K. Semenavičiaus nuopelnas artilerijos mokslui yra pasaulinės reikšmės, Lietuvos garbė ir pasididžiavimas. Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ – tai puiki galimybė Lietuvos visuomenei susipažinti su XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės minties raida ir iš naujo įvertinti autoriaus atradimus, eksperimentus ir tyrimus“, – pabrėžė istorikė Justina Nenortaitė.



„Šiandien prabilęs lietuviškai K. Semenavičiaus veikalas neabejotinai sudomins ne tik karybos istorikus ir profesionalus, bet ir chemikus, fizikus, geometrus, medikus ir žolininkus, nekalbant jau apie filologus ir Antikos tyrinėtojus. „Didysis artilerijos menas“ – iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas, savo turiniu ir raiška yra modernus ne tik XVII, bet ir XXI amžiui. Tikimės, kad po trijų su puse amžių lietuviškai prabilęs K. Semenavičius ras savo skaitytoją. Ir didis veikalas gyvuos toliau. Belieka su autoriumi tarti: Vale et nobis nostrisque fave conatibus – Lik sveikas ir būk maloningas mums ir mūsų pastangoms“, – sakė knygos vertėjas Sigitas Lūžys.



Lotynų kalbai ėmus trauktis iš universaliosios Europos kalbos pozicijos, veikalas tapo sunkiai pritaikomas, todėl imti rengti leidinio vertimai į kitas Europoje paplitusias kalbas. Manoma, kad tais pačiais metais, kai mirė pats autorius, buvo išleistas prancūziškas leidinio vertimas, kurį dar pasirašė pats K. Semenavičius. Vėliau pasirodė vertimas vokiečių kalba (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) bei lenkų kalbomis (1963 m.). Taip pat tvirtinama, kad vertimas buvo atliktas ir danų kalba, tačiau apie šį vertimą nėra daugiau žinių. Beveik visus minėtus egzempliorius galima rasti Lietuvoje, išskyrus olandų kalba versto leidinio, kuris saugomas Amerikoje, Bostone, Brown universitete. Svarbiausią leidinio „Didysis artilerijos menas“ originalą, rašytą lotynų kalba galime rasti Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.



Pati idėja išversti šią knygą kilo 2006 m., kai Krašto apsaugos ministerija Vytauto Didžiojo karo muziejui perdavė vienintelį Lietuvoje esantį, pirmojo 1676 m. leidimo vokišką K. Semenavičiaus knygos leidimą.



2015 m., artėjant Lietuvos valstybės 100-mečiui iš 1650 m. lotynų kalba rašyto originalaus teksto buvo pradėti vertimo darbai, trukę beveik trejus metus. Šį darbą atliko Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos specialistas Sigitas Lūžys. Jis siekė ne tik tiksliai išversti tekstą, bet ir perteikti paties autoriaus rašymo stilių. Po daugiau nei 350 metų dienos šviesą išvysianti lietuviška knygos versija pasipildė Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų parašytu įvadiniu tekstu, pratarme, teksto paaiškinimais ir vertėjo žodžiu. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriumi, kuris suteikė originalaus veikalo faksimiles, leidinys turi ne tik vertimą lietuviu kalba, bet ir šalia esančias faksimiles. Taip tekstas tapo dar labiau suprantamesnis didžiajai visuomenės daliai.



Knygos pristatyme planuoja dalyvauti Seimo ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybės atstovai. K. Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ vertėjas Sigitas Lūžys, leidinio konsultantai Jurgis Norgėla ir Almantas Kulbis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.



Išleistą lietuviškai K. Semenavičiau knygą bus galima įsigyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.



Apie knygą „Didysis artilerijos menas“



Veikalą sudaro 5 skyriai su 229 iliustracijomis. Pirmame skyriuje kalbama apie pabūklus, jų panaudojimą, o svarbiausia apie matavimo vienetus, kuriuos autorius siūlė susisteminti, kad skirtingų šalių artileristai ir pirotechnikai pagal turimą formulę galėtų pasigaminti fejerverkų ar kitų cheminių medžiagų užtaisus, o matų nevienodumas tam trukdė. Antrasis skyrius – degiųjų medžiagų panaudojimas ir gamyba. Trečiasis skirtas raketų konstrukcijoms. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau jį ištobulinus atvėrė kelius į kosmosą. Ketvirtajame skyriuje rašoma apie fejerverkų ir kovinių sviedinių sandarą, o penktajame apie įvairias karines ir pramogines pirotechnines mašinas ir pabūklus.



Apie Kazimierą Semenavičių



Manoma, kad K. Semenavičius gimė gana neturtingoje smulkiųjų bajorų šeimoje, kurios nariai, kaip įprasta, dažniausiai pasirinkdavo karinę tarnybą. Pasirinkta tarnystė K. Semenavičių atvedė iki Karališkosios artilerijos generolo pavaduotojo pareigų. K. Semenavičius buvo ne tik kariškis, bet ir mokslininkas. Jo artilerijos veikalo tekstas liudija jį buvus ne tik karinės artilerijos genijumi, bet ir didžiu eruditu, puikiai išmanančiu ne tik karo meną bet ir filosofiją bei laisvuosius menus. K. Semenavičius gerai išmanė to meto mokslinę literatūrą. Puikų autoriaus apsiskaitymą iliustruoja ir daugiau nei 200 cituojamų autorių, tarp kurių tiek antikos klasikai Ovidijus, Horacijus, Aristotelis, Vegecijus, Seneka, Eusebijas, tiek ir renesanso mokslininkai Georgijus Agrikola, Leonardas Fronspergeris, Marijus Betinis, Galileo Galilėjus. K. Semenavičius vienas pirmųjų mokslininkų, kuris rėmėsi ankstesnių autorių darbais, nesisavindamas jų minčių ir atradimų. Rašytojas išmanė ne tik artileriją, bet ir aritmetiką, geometriją, mechaniką, statiką, hidrauliką ir pneumatiką, buvo puikus civilinės ir karinės architektūros specialistas, puikiai suprato karinės taktikos vingrybes.



KAZIMIERO SEMENAVIČIAUS LEIDINIO „DIDYSIS ARTILERIJOS MENAS“

PRISTATYMO PROGRAMA



2018 M. LIEPOS 5 D. 13.00 VAL.



VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS (VDKM) SODELYJE

13.00 val. – XVIII a. pabūklo salvė.



VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS DIDŽIOJOJE SALĖJE

Svečius pasitinka XVIII a. istoriniais drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai.



13.05–13.07 val. – XVIII a. karinis maršas. XVIII a. pab. LDK kariuomenės artileristų uniformomis apsirengę Kauno karo istorijos klubo nariai įneša Kazimiero Semenavičiaus veikalą „Didysis artilerijos menas“.

13.07–13.15 val. – LR Seimo narių, Krašto apsaugos ministerijos atstovų žodis.

13.15–13.19 val. – VDKM Karybos istorijos skyriaus vedėjos Linos Kasparaitės-Balaišės žodis.

13.19–13.25 val. – Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ vertėjo Sigito Lūžio žodis.

13.25–13.29 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Jurgio Norgėlos žodis.

13.29–13.34 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Almanto Kulbio žodis.

13.34–13.37 val. – Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr. Arūno Augustinaičio žodis.

13.37–14.30 val. – KSU parengtos kilnojamosios iliustracijų iš Kazimiero Semenavičiaus leidinio „Didysis artilerijos menas“ parodos ir dokumentinio filmo apie Kazimierą Semenavičių peržiūra. Kava/arbata



Kontaktinis asmuo Dovilė Andrijauskaitė, el. p. [email protected] , tel. 86 79 31 558

http://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/po_daugiau_nei_350_metu_pirma_karta_lietuviu_kalba_isleista_k._semenaviciaus_knyga_didysis_artilerijos_menas.html

[Danas]

Kas per pabūklas yra karonada ir kokie jo pliusai - IMHO labai neblogas straipsnis šiuo klausimu:

Англичанине vs французы: чьи пушки лучше?


68-pounder British naval carronade, with slider carriage, on HMS Victory

[Danas]

Du straipsniai apie Nesvyžiaus pilies artileriją (rusiškai):

Несвижские шедевры литейного искусства
http://warspot.ru, 2016.03.02

Из оружия — в экспонаты
http://warspot.ru, 2016.03.09


Пушка «Химера» на детинце Несвижского замка, 1920–1930-е гг. // Волкаў, М. А. Артылерыя Нясвіжскага замка / Мікола Волкаў. — Мінск, 2015. — С. 164

Beje, Biržų pilis susijusi su viena iš Nesvyžiaus patrankų:

Пушку «Мелюзина» Ян Юрий передал в Биржайский замок, а после его захвата шведскими войсками в 1625 г. она была вывезена в Стокгольм, где хранится и сегодня.

Čia šita patranka minima Šapokos istorijoje:


XVII amž. patrankos Gustavo Adolfo parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (gražiausioji) yra nulieta Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvilų herbas ir atitinkamas užrašas. Švedai išvežė ją iš Biržų 1625 m.

Tai viena iš tų patrankų, dėl kurių jau buvęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas vis dar pyksta ant švedų:

V.Valkiūnas nori iš Švedijos sugrąžinti 17 amžiuje išvežtas patrankas
https://www.15min.lt, 2009.07.28

[Danas]

Šiame straipsnyje kalba eina apie kiek naujesnius nei XIX a. vidurys pabūklus, bet jie dar naudojo dūminį paraką, tai manau tiks šiai temai.
Prie Keiptauno rasta baterijos Alpha 1 vieta, kurioje XIX a. gale (1885 m.) buvo sumontuoti britų "pradingstantys" pabūklai, ruošiantis galimam karui su Rusija.
Išliko beveik visi mechanizmai, išskyrus pačio pabūklo vamzdį, kuris buvo išmontuotas 1913 m.:

The mystery of Cape Town’s disappearing gun
http://www.bbc.com, 2019.04.24

A military mystery

According to Cape Town archaeology and heritage specialist Tim Hart, “never was the Cape’s defences so furiously strengthened than during a short-lived and pretty obscure historical event in 1885.” At the time, Hart explained, Britain ruled India, Russia occupied territory in Afghanistan nearby and both countries were worried that the other wanted to extend its control throughout Central Asia. This tension briefly brought Britain and Russia to the brink of war, and Britain feared Russian aggression in India would threaten all of its colonies – including South Africa. When the British military heard that Russia might send warships to South Africa, the British installed modern breech-loading cannons around the Cape, including three huge and mysterious ‘disappearing guns’.
“What made disappearing guns unique was their ability to hide from enemy fire by lowering themselves into a gun pit,” Hart said. “These guns were fitted with hydraulic lifting mechanisms for the artillery crew to lift the barrel from its loading position under a protective shield into a firing position and rotate it towards the target. After it fired, it would disappear back into a vault under a protective shield. These were extremely rare military mechanisms and great examples of mid-Victorian engineering.”

Disappearing guns

Disappearing guns are considered to be a uniquely British feat of military engineering, and Hart’s research has found very few of these cannon-sized ‘guns’ were used worldwide. According to documents found in the Western Cape Archives and Records Service, at least three disappearing guns were brought to the Cape from England. The New South Wales State Heritage Register mentions 10 of these mountings deployed in Australia, but according to Hart, almost all of these have been demolished. Only parts of one disappearing gun from Cape Town’s Fort Wynyard military base are known to still exist. The rest, as Hart explained, simply vanished.
In early 2018, Hart was called to a building site in the upmarket Cape Town neighbourhood of Sea Point. A construction worker had been demolishing the swimming pool at an old bed and breakfast with a digger when he discovered pieces of iron, armour plating and a large circular gun pit.

Konkrečiai rado vą tokio pabūklo mechanizmus:

BL 9.2-inch Mk I – VII naval gun


Historical image of the Ben Buckler gun battery, defences of Sydney, Australia.

Kaip tokie pabūklai veikia, galima pamatyt šio filmo pirmoje dalyje:

Seacoast Artillery In Action - Part 1

Seacoast Artillery In Action - Part 2

[TerMind]

Šią vasarą keliaudamas po Lenkijos Silezijos kraštą Grodno pilyje aptikau šią gražią prancūzišką patranką. Vamzdis išlietas 1859 liepos 21d (data išlieta ant drūtgalio) ir atrodo niekuo neišsiskiriantis iš panašių patrankų. Bet pažvelgus į vamzdžio priekį pamatysime graižtvas. Taigi prieš mus galima sakyti pereinamas artilerijos pavyzdys - klasikinės išvaizdos per priekį užtaisomas, bet jau graižtvinis pabūklas. Lafeto metalinės dalys originalios, medis pavargęs ir galimai neoriginalus bet pats bronzinis vamzdis labai gražus.


free image hosting website

[Danas]

Truputį panašu į poligonalines (heksagonalines) graižtvas:



Nors kadangi pabūklas užtaisomas per priekį (laibgalį), tai čia jos greičiausiai ir bus - su klasikinėmis graižtvomis užtaisinėt per laibgalį sunku.

[Danas]

Ta technologija dar senesnė. Pirmiausia buvo panaudota dar per priekį užtaisomoms graižtvinėms patrankoms apie 1860-70 metus.

Na aš turėjau omeny paskutinę sviedinių su paruoštom graižtvom iteraciją, o šiaip jo - tokie sviediniai jau buvo net XIX a. pirmos pusės gale: "Техника - молодёжи", 1985-10:

[Eimantas]

Bofors Test Center - Vasa gun project

Firing the Vasa Cannon - Part two

[Eimantas]

Medininkų pilies ekspozicijoje

Patranka (serpantina)V. Europa XV a.



Akmeniniai sviediniai



Mažo kalibro kovinė patrankėlė, V. Europa 1674 m



Rankinės dagtinės granatos, Lietuva - Lenkija XVII-XVIIIa.


Saliutinė mortyra, V. Europa XVIII a.



Saliutinė patrankėlė, V. Europa XVIII a.

[Irmantas]