Announcement

Collapse
No announcement yet.

Pokario rezistencija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Collapse
X
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #31
    Originally posted by sausuolis Peržiūrėti pranešimą
    Gerb.Danai, jei gerai suprantu, informacija analizei butu galima rinkti Rusijos karo archyve ir KGB archyve, kur patekti Lietuvos istorikams-jokiu sansu.
    Vetrovo divizijos nuostoliai iki 1948 m.-apie 4000 zuvusiu ir suzeistu. Daugiau galima nieko ir nesakyti.
    Partizaninis pasipriesinimas menkinamas ne tik ideologine prasme, bet ir karine taip pat, t.y. priesiska propoganda aiskina, kad "banditai laukuose medziodavo dorus kolukiecius arba naktimis ispjaudavo beginkles seimas su kudikiais, o bet taciau pasirodzius NKVD buriui issilakstydavo kaip kiskiai".
    Prieso nuostoliu analize leistu teigti diametraliai priesingus dalykus ir parodyti, kad karas po karo vyko pilnu tempu o nebuvo sedejimas bunkery naktimis pamarodieriaujant ir kokiam kolukio pirmininkui zarnas paleidziant.
    O va ir pačio Anušausko straipsnis šia tema - reikėjo tik pirštą pajudint.

    NKVD kariuomenės dokumentai Rusijos karo archyve

    Bet ir Sovietų Sąjungai lietuvių tautinio pasipriešinimo slopinimas kainavo labai brangiai. Kasdien į įvairias sritis keliavo pulkų vadų pasirašyti pranešimai apie NKVD kareivių mirtį. Žuvusieji buvo prilyginami karo aukoms. Visi pranešimai giminaičiams panašūs į šį: “Jūsų sūnus MVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko skyriaus vadas j. seržantas Anatolijus Aleksandrovičius Serkovas, gimęs 1926 m. Kalinino srities Bežicko rajono Čulkino kaime, pašauktas į kariuomenę 1943 m., nukautas 1946 m. gruodžio 19 d. vykdydamas kovinę vadovybės užduotį ir palaidotas Lietuvos SSR Panevėžio m. Ramygalos kapinėse. Šis pranešimas yra pagrindas prašyti pensijos (pagal SSRS gynybos liaudies komisaro įsakymą Nr. 138)”. Kiek tokių rezistencijos slopintojų ir genocido akcijų dalyvių kapų liko Lietuvoje, iki šiol niekas tiksliai nežino. Atsiskaitydami savo vadovybei pulkų vadai nurodydavo mažesnius žuvusiųjų skaičius, nors žinodavo, kad kai kurie mirs nuo partizanų kulkų padarytų žaizdų. Tik pranešimuose kareivių artimiesiems buvo galima neteisingai nurodyti žūties aplinkybes, bet nuslėpti paties žuvimo fakto buvo beveik neįmanoma. P. Vetrovo divizijos 25-asis pulkas iki 1946 m. sausio 30 d. išsiuntė 204 pranešimus žuvusiųjų artimiesiems, o iki metų pabaigos – dar 39, bet oficialiose ataskaitose nurodytas žuvusių šio pulko enkavėdistų skaičius nesudarė nė trečdalio minėtųjų skaičių. Pavyzdžiui, rašoma apie 25-ojo pulko 17 žuvusių ir 16 sužeistų kareivių (1945 m. birželio mėn.–1946 m. gegužės 1 d., iš jų per keturis 1946 m. mėnesius žuvo 10 ir 9 buvo sužeisti), tuo tarpu iš vardinio sąrašo aiškėja, kad vasario 15 d. Panevėžio apskrityje žuvo vienas NKVD leitenantas ir šeši kareiviai, dar du vėliau mirė nuo žaizdų, vasario 23 d. žuvo trys kareiviai, kovo 8 d. - du žuvo ir vienas mirė nuo žaizdų. Tokių nuostolių NKVD pulkai patirdavo, nors ir turėjo palyginti galingesnę ginkluotę. Minėtasis pulkas, kurio kareivių dauguma už čečėnų ir ingušų trėmimą buvo apdovanoti medaliais “Už Kaukazo gynybą”, vykdydamas genocido akcijas Lietuvoje 1945 m. išaugo nuo 1159 iki 1648 kareivių ir karininkų, bet kiekybinė persvara nuo nuostolių neapsaugojo. Toli gražu ne galutiniais duomenimis, visa gen. P. Vetrovo vadovaujama 4-oji divizija 1945–1949 m. Lietuvoje neteko 770 karių, 1225 buvo sužeisti. Remiantis kitais skelbtais dokumentais ir negalutiniais duomenimis galima suskaičiuoti, kad Lietuvoje 1944–1951 m. sovietinės vidaus kariuomenės 4-oji divizija neteko 855 kareivių bei karininkų ir 1336 buvo sužeisti. Daugelis šių nuostolių buvo patirta per tarpusavio susišaudymus, kai partizanai sėkmingai išvengdavo savo persekiotojų gniaužtų. Visa tai aiškėja iš 1950 m. plk. Klimovo parengtos ataskaitos:

    4-osios šaulių divizijos veikla 1945-1949 m.
    1945 1946 1947 1948 1949 Iš viso
    Partizanų būrių veikla:

    išpuoliai
    2302 1668 1333 920 571 6794
    jų metų žuvo žm. 1469 2004 2314 1704 1046 8537
    Nukauta partizanų 3741 1686 1343 841 963 8574
    Paimta partizanų 6052 3164 2962 2470 1363 16011
    Iš viso 9793 4850 4305 3311 2326 24585
    Karių nuostoliai:

    žuvusieji
    140 141 98 41 43 463
    sužeistieji 184 171 129 78 87 649
    Iš viso 324 312 227 119 130 1112
    Nuostoliai ypatingų atvejų metu:
    žuvusieji
    84 67 55 61 40 307
    sužeistieji 126 113 123 135 79 576
    Iš viso 210 180 178 196 119 883
    Bendri nuostoliai:

    žuvusieji
    224 208 153 102 83 770
    sužeistieji 310 284 252 213 166 1225
    Iš viso 534 492 405 315 249 1995
    Nuteista karo tribunolo 113 158 224 170 192 857
    Lentelė sudaryta remiantis 4-osios divizijos štabo viršininko plk. Klimovo 1950 m. sausio 15 d. pažyma, RVKA, f. 38672, ap. 1, b. 242, l. 1.
    Netempia iki 4000 žuvusių.

    Komentuoti


    • #32
      Rašiau tik tai ką jis minėjo privačiame pokalbyje.
      citata iš ten pat: "Nagrinėjant aukščiau pateiktus duomenis aiškėja, kad divizija Lietuvoje beveik visada įvykdydavo daugiau kaip du trečdalius baudžiamųjų ir antipartizaninių operacijų ir visada stengdavosi savo akcijų rezultatus “pagerinti”. Pavyzdžiui, 1947–1949 m. ataskaitose nurodyta, kad paimti 6795 “banditai”. MGB ataskaitose šis skaičius sumažėjo iki 3833".
      Last edited by sausuolis; 21st November 2017, 16:31.

      Komentuoti


      • #33
        Originally posted by sausuolis Peržiūrėti pranešimą
        Prieso nuostoliu analize leistu teigti diametraliai priesingus dalykus ir parodyti, kad karas po karo vyko pilnu tempu o nebuvo sedejimas bunkery naktimis pamarodieriaujant ir kokiam kolukio pirmininkui zarnas paleidziant.
        Oficialus žuvusių Lietuvos partizanų skaičius - apie 20 tūkst.:

        1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.
        Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę – (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų.
        Priešo nuostoliai pagal istoriką Mindaugą Pocių:

        Istorikas M.Pocius, kurio interviu padarė įspūdį Seimo nariui, 15min sutiko pakomentuoti D.Kepenio šnekas ir įvertinti, kiek jose yra tiesos.
        „Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad Lietuvoje, skirtingai nei Suomijoje, Ispanijoje ar JAV, nebuvo pilietinio karo. Buvo Sovietų Sąjungos įvykdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės okupacija ir aneksija. Taškas.
        Tačiau reikia pastebėti, kad komunistų valdžia stengėsi imituoti „klasių kovą“ arba pilietinį karą, kurio elementų būta. Tam tikslui buvo sukurti stribų būriai, o valdžios administracijos darbuotojai ir partiniai aktyvistai buvo apginkluoti. Juos norėta įtraukti į kovą prieš partizanus, kaip norėta įtraukti į kovą visus varginguosius ir vidutinius valstiečius, tarnautojus, darbininkus. Šito padaryti sovietų valdžiai, nors labai stengtasi, iš esmės nepavyko.
        Pagrindinė jėga kovoje su partizanais buvo SSRS NKVD-MGB kariuomenė ir MGB aparatas (centro, apskričių, valsčių skyriai). Šias represines institucijas sudarė išskirtinai iš SSRS gilumos atsiųsti rusakalbiai darbuotojai ir kariškiai, todėl A.Sniečkų ir MGB ministrą D.Jefimovą šis faktas ypač nervino, tai niekaip nesiderino su „išnaudotojų ir išnaudojamųjų“ vidaus karo koncepcija. Stribai kovoje su partizanais vaidino antraeilį ar net trečiaeilį vaidmenį.
        Kitas klausimas, kad savo noru kolaboravo ar valdžia privertė kolaboruoti dalį civilių, kuriuos partizanai bausdavo mirties bausme. 1944–1953 m. partizaninio karo metu stribų žuvo apie 1300, partinių ir sovietinių aktyvistų (pareigūnų) žuvo apie 2200, MGB ir MVD darbuotojų ir MGB kariuomenės kariškių žuvo apie 1500. Tikrų ir tariamų kolaborantų, sovietų valdžios šalininkų, rėmėjų bei jų artimųjų žuvo apie 9300.
        Šį skaičių sudaro ir dalis nekaltai nužudytų civilių. Tai daugiausia stribų, valdžios pareigūnų ar kolaboravusių civilių šeimų nariai. Kiek žmonių nekaltai nukentėjo nuo partizanų – sudėtingas ir neištirtas klausimas, tačiau daug faktų rodo, kad gali būti nemažas nuošimtis.
        Ką turim? Kartu su civiliokais - 14300 žuvusių. Kariniu požiūriu efektyvumas neįspūdingas, o atmetus civilius, kurių dalies net prie geriausių norų negalima priskirt prie "legalių" taikinių - tiesiog apverktinas. Na bet įvertinus kitus aspektus (kad ir tai, jog sovietai ilgą laiką Lietuvoje turėjo laikyti visą armiją saugumiečių ir stribų, skirtų kovai su partizanais), gal ir nebuvo taip jau blogai.
        Beje Mindaugas Pocius naudoja tą patį terminą "pilietinio karo elementai":

        Tačiau reikia pastebėti, kad komunistų valdžia stengėsi imituoti „klasių kovą“ arba pilietinį karą, kurio elementų būta.
        Last edited by Danas; 24th November 2017, 15:18.

        Komentuoti


        • #34
          "Bernardinų" straipsnis apie paskutinius Lietuvos partizanus:

          LAISVĖS KRYŽKELĖS. PASKUTINIAI LIETUVOS PARTIZANAI
          http://www.bernardinai.lt, 2007.11.19

          Pirmiausia trumpai apžvelgsime visus kovotojus, žuvusius po 1960-ųjų. Taigi, 1960 m. pradžioje dar slapstėsi aštuoni partizanai: Pranciškus Prūsaitis-Lapė (pogrindyje nuo 1947 m., suimtas 1962 m. rugsėjo 25 d. Kėdainių rajone ir sušaudytas 1963 m. liepos 13 d.), Antanas Kraujelis-Siaubūnas (pogrindyje nuo 1950 m., žuvo 1965 m. kovo 17 d.), Pranas Končius-Adomas (pogrindyje nuo 1944 m., žuvo 1965 m. liepos 6 d.), Jonas Bartušas-Ukrainietis (pogrindyje nuo 1944 m., nukautas 1960 m. liepos 19 d. Ariogalos rajone), Zenonas Lenartavičius-Audra (žuvo 1960 m. rugpjūčio 11 d. Ariogalos rajone), Steponas Erstikis-Patašonas (pogrindyje nuo 1945 m., nuo 1958 m. apie jį nėra jokių žinių, - manoma, kad mirė nuo galvos traumos), Kostas Liuberskis-Žvainys (pogrindyje nuo 1949 m., 1958 m. dingo iš KGB akiračio, yra nepatikrintų žinių, jog mirė 1969 m. Rygos tuberkuliozinėje ligoninėje), Edmundas Kmita-Evaldas (pogrindyje nuo 1945 m., 1961 m. nukautas specialiųjų agentų-smogikų). Taip pat atskirai šiame kontekste reikėtų paminėti partizaną Stasį Guigą-Tarzaną, kuris KGB įskaitoje nefigūravo, nes 1958 m. buvo paskelbta sąjunginė jo paieška per VRM.
          Taigi įžymusis Antanas Kraujelis-Siaubūnas nebuvo paskutinis Lietuvos partizanas - jis buvo tik paskutinis Aukštaitijos partizanas, žuvęs mūšyje. Paskutinis visos Lietuvos partizanas, žuvęs mūšyje, matomai buvo Kostas Liuberskis-Žvainys:

          Šie gandai po truputį sklaidosi. Visai neseniai paaiškėjo, jog jis saugumiečių buvo nužudytas ir užkastas vienoje Akmenės rajono sodyboje. Tai įvyko 1969 m. spalio 2 dieną, kaip manoma, Akmenės rajone, Menčių bei Liepkalnio kaimų apylinkėse. Genocido ir rezistencijos tyrimo centras neseniai organizavo jo palaikų paieškos ekspediciją, tačiau kol kas – nesėkmingai, bet jau yra naujų duomenų, leidžiančių teigti, jog pavasarį galbūt pavyks juos atrasti. Tai atsakytų į nemažai klausimų ir leistų aiškiau įsivaizduoti paties Kosto Liuberskio likimą. Kol kas žinoma tik tiek, kad jis 1969-aisiais apsilankė ką tik grįžusio iš tremties Šiušos sodyboje, matyt, prašydamas prieglobsčio. Tačiau sodybos šeimininkas neapsiėmė įrengti bunkerio ir nuvedė į šalia esančią sodybą, kur Kostas Liuberskis ir žuvo.
          Beje priešpaskutinis mūšyje žuvęs Lietuvos partizanas Pranas Končius-Adomas savo biografijoje turėjo juodą dėmę, dėl kurios neteko valstybinio apdovanojimo:

          Partizanas visgi neteko ordino
          http://www.ve.lt, 2015.09.22

          Tašką šioje istorijoje ryžosi padėti prezidentė D. Grybauskaitė. Pirmadienį buvo pranešta, kad ji pakeitė 2000 m. V. Adamkaus pasirašytą dekretą dėl ginkluoto pasipriešinimo dalyvių savanorių apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. Paskutinis žuvęs Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas P. Končius-Adomas apdovanojimo neteko „atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimąsi“.
          Šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, kad P. Končiui valstybinis apdovanojimas 2000 m. buvo suteiktas jam dar neturint kario savanorio statuso. Pasak jos, 2001 m. „paaiškėjo, ir tai yra Generalinės prokuratūros išvada, kad jis yra dalyvavęs žydų genocido veiksmuose“. Tuo remiantis kario savanorio statusas jam taip ir nebuvo suteiktas.
          „Mes galvojame, kad tai, ką dabar padarė prezidentė, reikėjo padaryti jau prieš 15 metų. Taip išėjo, kad buvo apdovanotas žmogus, kuris nebuvo to vertas“, - BNS sakė T. B. Burauskaitė.

          Komentuoti


          • #35
            Įdomi nuotrauka iš MGB darbuotojų albumo-vadovėlio - saugumo agentai, persirengę partizanais:



            Antroje eilėje trečias iš dešinės stovi Aleksejus Sokolovas - tokių grupių organizavimo iniciatorius.

            Komentuoti


            • #36
              Pabūsiu įžulus savo įsikišimu, bet manau kad tokia tema turėtų čia būt
              https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...vakarus/258384
              Įdomus straipsnis.Kas man keista sužinojus, tai kad Anglų žvalgai pageidavo iš mūsų partizanų žinių apie 5-ają tankų armiją.
              Arba jie supratimo neturėjo kas buvo dislokuota Lietuvoje.Arba tiesiog neįsivaizdavo Lietuvių partizanų galimybių.

              Tokia tema jau yra. Danas
              Last edited by Danas; 24th January 2018, 20:31.

              Komentuoti


              • #37
                Gaila kad forumas "AntrasPasaulinis.net" "užsilenkė" - ten buvom sukaupę gana didelę neįprastų partizanų ginklų nuotraukų kolekciją - visokie neidentifikuoti šautuvai, patrumpinti šautuvai ir pistoletai-kulkosvaidžiai, prancūziški kulkosvaidžiai ir pan.
                Vieną tokį "obriezą" užmačiau šiandien:


                Partizanai Vitas Menkevičius - Spyglis, Antanas Karpauskas - Kurtas, Kazys Popiera - Gegužis, Algimantas Gumauskas - Balandis


                Partizanai Kazys Popiera - Gegužis ir Algimantas Gumauskas - Balandis


                Partizanai Kazys Popiera - Gegužis, Algimantas Gumauskas - Balandis, Vitas Menkevičius - Spyglis ir Antanas Karpauskas - Kurtas

                Visose šiose nuotraukose partizanas Algimantas Gumauskas - Balandis ginkluotas sutrumpintu (nupjauta buožė ir pritaisyta pistoletinio tipo rankena) rusišku šautuvu SVT-40, kuriam pritaikyta talpesnė dėtuvė (gal nuo AVS-36, bet keistai atrodo rifliuotas dėtuvės paviršius - AVS-36 dėtuvės paviršius lygus) ir nupjautu kompensatoriumi.
                Palyginimui - partizanas Kazys Popiera - Gegužis ginkluotas "neapipjaustytu" SVT-40.

                P.S. Ne, dėtuvė panašu nuo vokiško kulkosvaidžio MG 13:

                Last edited by Danas; 31st January 2018, 14:59.

                Komentuoti


                • #38
                  Dėtuvė pritaikyta nuo kulkosvaidžio MG13. Ten dar ir vamzdis gerokai patrumpintas, palygink su greta matomu sveiku SVT40



                  Dar galima pridėti, kad panaudotas ankstyvasis SVT40 modelis, kurio vamzdžio gaubtas su 8 skylutėmis. Vėlesnis modelis turėjo gaubtą su 7 skylutėmis. Gali būti, kad dėl patrumpinto vamzdžio ginklas nebeturėjo automatinio režimo ir šaudė pertaisomas ranka. Dar pastebėjau, kad partizanas dešinėje turi tokį pat trumpavamzdį SVT, tik su normalia buože. Jau įdomu... galėtu būti beveik mistinis SVT karabinas, tik ta vamzdžio apsauga nepraeina.
                  Last edited by Danas; 10th February 2018, 14:50.

                  Komentuoti


                  • #39
                    Originally posted by TerMind Peržiūrėti pranešimą
                    Dėtuvė pritaikyta nuo kulkosvaidžio MG13. Ten dar ir vamzdis gerokai patrumpintas, palygink su greta matomu sveiku SVT40



                    Dar galima pridėti, kad panaudotas ankstyvasis SVT40 modelis, kurio vamzdžio gaubtas su 8 skylutėmis. Vėlesnis modelis turėjo gaubtą su 7 skylutėmis. Gali būti, kad dėl patrumpinto vamzdžio ginklas nebeturėjo automatinio režimo ir šaudė pertaisomas ranka. Dar pastebėjau, kad partizanas dešinėje turi tokį pat trumpavamzdį SVT, tik su normalia buože. Jau įdomu... galėtu būti beveik mistinis SVT karabinas, tik ta vamzdžio apsauga nepraeina.
                    O gal tikrai karabinas SKT-40? Čia va rašo, kad jų galėjo būt įvairių, nes juos pagrinde darė kariuomenės dirbtuvėse:

                    Tokarev SVT-40 Carbine

                    В старом наставлении упомянута и АВТ и карабин. Старом, имеется в виду, 40-41 года. По неформальным данным, в годы войны было в наличии 20-40 тысяч карабинов. Судя по всему, делал их не завод, а армейские ремонтные мастерские, в ряде случаев укорачивая битые винтовки. Поэтому есть расхождения по внешнему виду и т.д. Кроме того, есть послевоенный чешский арсенальный подгон. Понаделали эн штук и они за последние годы повылезли там и тут, породив уже несколько тем на ганзе
                    Так что карабины существовали, но... а именно заводских, полагаю да, было очень мало - экспериментальная партия и все.
                    Last edited by Danas; 11th February 2018, 19:53.

                    Komentuoti


                    • #40
                      Originally posted by Raimissilka Peržiūrėti pranešimą
                      Pabūsiu įžulus savo įsikišimu, bet manau kad tokia tema turėtų čia būt
                      https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...vakarus/258384
                      Įdomus straipsnis.Kas man keista sužinojus, tai kad Anglų žvalgai pageidavo iš mūsų partizanų žinių apie 5-ają tankų armiją.
                      Arba jie supratimo neturėjo kas buvo dislokuota Lietuvoje.Arba tiesiog neįsivaizdavo Lietuvių partizanų galimybių.

                      Tokia tema jau yra. Danas
                      Tuo metu Vakarai apie sovietus žinojo beviltiškai mažai

                      Komentuoti


                      • #41
                        Originally posted by Danas Peržiūrėti pranešimą
                        Vieną tokį "obriezą" užmačiau šiandien:


                        Visose šiose nuotraukose partizanas Algimantas Gumauskas - Balandis ginkluotas sutrumpintu (nupjauta buožė ir pritaisyta pistoletinio tipo rankena) rusišku šautuvu SVT-40, kuriam pritaikyta talpesnė dėtuvė (gal nuo AVS-36, bet keistai atrodo rifliuotas dėtuvės paviršius - AVS-36 dėtuvės paviršius lygus) ir nupjautu kompensatoriumi.
                        Palyginimui - partizanas Kazys Popiera - Gegužis ginkluotas "neapipjaustytu" SVT-40.
                        Oi, kaip įdomu

                        Komentuoti


                        • #42
                          Originally posted by TerMind Peržiūrėti pranešimą
                          Gali būti, kad dėl patrumpinto vamzdžio ginklas nebeturėjo automatinio režimo ir šaudė pertaisomas ranka.
                          Ne, automatika turėtų veikti net patrumpinus vamzdį, nes dujų nuvedimo anga yra vamzdžio pratęsime, kuris yra atskira detalė - žr. karabino schemą:



                          http://i2.guns.ru/forums/icons/forum...59/5759541.jpg

                          Vamzdžio pratęsimas - detalė nr. 2.
                          Last edited by Danas; 12th February 2018, 07:36.

                          Komentuoti


                          • #43
                            Kadangi užėjo kalba apie mūsų partizanų naudotus SVT/AVT šautuvus ir karabinus, pasidarė įdomu, kodėl partizanai taip mėgo šaudyti jais automatiniu režimu (SVT beje nesunkiai galima perdaryt į automatinį šautuvą)? Va kelios vietos iš Lukšos "Partizanų":

                            Nuleidau dešimtuko atsargą automatiniam šaudymui ir truktelėjau.
                            ...
                            Susikoncentravę ugnį iš dviejų kulkosvaidžių, vieno šturmoviko ir trijų automatinių dešimtukų, pjovėm išilgai rusų frontą ir skubiai pradėjom tvarkingai trauktis, atsispjaudydami stipria ugnimi.
                            ...
                            Prireikus galėjom suvaidinti ir keletą kulkosvaidžių, savo dešimtukais leisdami automatiškai.
                            ...
                            Jie abu turėjo automatinius dešimtukus, kurių kautynių metu automatiškai leidžiamos serijos ne kiekvienos ausies buvo atskiriamos nuo kulkosvaidžių, šaudyti jie turėjo, mums ir nuo priešo atsipalaidavus, kad tas manytų mus atmušęs.
                            Viskas kaip ir normaliai būtų, ale šaudymas automatiniu režimu iš SVT/AVT buvo gryna tragedija - kulkų sklaida buvo nežmoniška, šautuvas greitai perkaisdavo, labai sumažėdavo jo vamzdžio resursas.
                            Žr. rusų ataskaitą:




                            Vertimas angliškai:

                            Conclusions on the proving ground trials of 7.62 mm automatic rifles, converted from semi-automatic rifles, with 10-15 round magazines showed that:
                            1. Groups at 100 meters when firing in bursts increase by 3-3.5 times.
                              At 300 meters, only 25-30% of the bullets strike a 3×3 meter target.
                              At 500 meters, up to 30% of the bullets strike a 3.5-4 meter target.
                              While shooting with a 15 round magazine, grouping gets worse, and it is difficult to fire while prone due to the protruding magazine.
                            2. When shooting at targets, only the first bullet hits.
                            3. The ability to aim is limited to 50 shots over the span of one minute. After that, the barrel overheats, and a mirage effect is achieved, which impedes aiming.
                            4. The automatic rifle jams:
                              1. With thick grease: 2-4% of the time
                              2. With dry parts: 12-14%
                              3. In dusty conditions: 14-50%
                              4. While aiming up or down: 8-12%
                            5. The barrel life is 6000 rounds when firing 50 rounds per minute, after which the rifle was allowed to cool. Continuous fire brings the life down to 150-200 rounds.
                            As a result of trials, it was concluded that:
                            1. Is is not viable to create an automatic rifle from a semi-automatic one by modifying the trigger group.
                            2. It is only possible to aim with such an automatic rifle when using a thickened barrel and lightened bipod.
                            3. When converting a semi-automatic rifle to fully automatic by only modifying the trigger group, its combat usefulness decreases to less than that of a submachinegun.
                            Conclusions
                            1. Due to the decreased combat usefulness, conversion of a semi-automatic rifle to a fully automatic one is not rational.
                            2. In order to reach required density of fire with a high probability of hitting the target, it is better to use submachine guns, which have the advantages of simpler production, higher reliability, compactness, high magazine capacity, larger stocks of ammunition, etc.”
                            Spėju automatiniu režimu dažniausiai šaudydavo tik psichologiniam efektui pasiekt - kaip Lukša rašo, automatiniu režimu šaudantį "dešimtuką" nelabai nuo kulkosvaidžio atskirsi.
                            Last edited by Danas; 13th February 2018, 16:01.

                            Komentuoti


                            • #44
                              Vakar Adolfui Ramanauskui-Vanagui būtų suėję 100 metų...

                              Komentuoti


                              • #45
                                Vilniuje praėjusią savaitę rasti partizanų vado A.Ramanausko-Vanago palaikai

                                Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ikai-56-983388

                                Komentuoti

                                Vykdoma...
                                X