Announcement

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus pilys ir gynybiniai įtvirtinimai

Collapse
X
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • Vilniaus pilys ir gynybiniai įtvirtinimai

    Realios Gedimino pilies kalno griuvimo priežastys

    http://rokiskis.popo.lt/2017/03/12/r...mo-priezastys/

  • #2
    Kapų Gedimino kalne mįslę tiriantys mokslininkai nustatė mirusiųjų amžių

    Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=74379740

    Komentuoti


    • #3
      Įdomu, beveik tiek pat, kiek... ar visi jau pasiruošę branduolinius apkasus, KAI sprogs Astravo AE? ;P

      Komentuoti


      • #4
        Remigijus Šimašius: Vilnius pasiruošęs dėl Gedimino kalno skelbti ekstremalią situaciją

        Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...cija-56-817764

        Komentuoti


        • #5
          Griūvantis Gedimino kalnas atvėrė senojo Vilniaus paslapčių

          Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/istorija/20...tm_medium=Copy

          Komentuoti


          • #6
            Kaip Vilnių saugojo gynybinė siena ir kodėl ją carinė Rusija išgriovė

            XIV a. pabaigoje, vykstant kovoms su Vokiečių Ordinu, pagrindiniai Vilniaus statiniai išsitekdavo trijų pilių teritorijoje, vėliau nebuvo pavojaus, kuris reikalautų statyti miesto sienos. Tik XVI a. pradžioje suaktyvėjus Krymo totoriams ir jiems pradėjus puldinėti Vilniaus apylinkes, taip pat iškilus sustiprėjusios Maskvos Didžiosios kunigaikštystės pavojui, atsirado neatidėliotinas reikalas apsaugoti išaugusio miesto branduolį mūro sienomis su įtvirtintais penkiais vartais, kuriuos iš išorės juosė griovys, vietomis užpildytas vandeniu.


            Rūdininkų vartai. Skenuota kopija iš A. Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija

            Ketveri vartai žymėjo kelius iš Vilniaus į apylinkes: Vilniaus (Vilijos, Neries) vartai, kuriais per Neries tiltą buvo galima patekti į Šnipiškes ir toliau per Ukmergę į Rygą; Trakų vartai, vedę į Trakus, iš jų į Kauną ir Gardiną ir Krokuvą, Medininkų (Krėvos, Aštrieji, Aušros) vartai, vedę pro Medininkus į rytines ir pietrytines LDK žemes, Atpirkimo arba Spaso, per Užupį vedusio į Šiaurės rytų LDK: Polocką, už jo Pskovą ir Naugardą, taip pat Vitebską ir Pilies vartai, vedę į Žemutinę ir Aukštutinę pilis, ir stovėlę prie dabartinės Pilies gatvės. Pagrindinė sienos statyba užtruko metus, tačiau vėlesniais metais ji dar buvo tobulinama.
            1522 metais statybos baigėsi, visa siena buvo mūrinė su 10 įtvirtintų vartų ir dar 5 bokštais. Be jau minėtų pirmųjų 5 vartų atsirado dar penki: Rūdininkų vartai, vedę link valdovo dvaro ir ilgainiui tapę pagrindiniais Lenkijos ir Lietuvos sostines jungusiu keliu, Totorių vartai, stovintys S. Žuko ir Totorių gatvės sankryžoje, kuriuos pradžioje saugojo totoriai, Marijos Magdalietės (Šlapieji) vartai, gerinę susisiekimą su vakariniais Vilniaus priemiesčiais ties L. Stuokos – Gucevičiaus ir Tallat-Kelpšos gatvių sankryža, užmūryti 1677 m. Bernardinų vartai, vedę į Užupį ties įtvirtinta Bernardinų bažnyčia ir labiausiai įtvirtinti Subačiaus vartai, pro kuriuos vedė trumpesnis kelias į Medininkus, Krėvą ir LDK rytus, o per anksčiau pastatytus Medininkų (Aušros) vartus buvo galima patekti į Lydą, Naugarduką ir toliau į LDK pietus ir pietryčius. Naujieji vartai pagerino susisiekimą su priemiesčiais ir apylinkėmis, tačiau susilpnino miesto gynybinės sistemos efektyvumą, nes kai kur net nebuvo padoresnių gynybinių vartų pastato, vadinamoji furta, arba varteliai. Vėliau dalis šių silpnai ginamų įrengimų būdavo užmūrijama ar užbarikaduojama.

            Vilnius 1648. Piešinio autorius Frydrichas Gedkantas

            Sienos statybas inicijavo Vilniaus miestiečiai, susirūpinę savo turtu ir gyvybėmis, o pradėjo Lietuvos valdovo, didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1503 m. rugsėjo 6 d. privilegija, išleista Gardine. Tiesioginis pavojus Vilniui iškilo tik kazokų sukilimo (maišto) metu 1648. Buvo nuspręsta pastatyti naujųjų laikų fortifikacijos elementą – bastėją prie Subačiaus vartų, nes Vilniaus miesto išsidėstyme būtent ši kryptis buvo labiausiai tikėtina. 1655 metais Maskvos kariuomenei priartėjus prie Vilniaus, buvo ginamasi miesto prieigose, tuo tarpu pats miestas kariuomenės organizuotai gintas nebuvo, kariuomenei pasitraukus į Užnerį link Ukmergės ir Kėdainių, o atskiras miestiečių priešinimasis didesnės reikšmės neturėjo. Lietuvos sostinė buvo išplėšta ir nuniokota. Rusai stengėsi sustiprinti Vilniaus gynybą, statydami papildomus žemių pylimus, buvo gintasi prie miesto sienų, tačiau realiai buvo ginamasi Vilniaus pilyse, iš kur juos su dideliais vargais pavyko išstumti tik po metus trukusios apgulties. Šio karo metu miesto siena buvo stipriai apgriauta. Nukentėjo siena ir Didžiojo Šiaurės karo metu, kai Vilnius kelis kartus buvo užimtas švedų, rusų ir tarpusavyje kovojančių lietuvių dalinių. Siena jau nebetenkino karybos reikalavimų ir buvo palaikoma kaip miestiečių turto apsaugos priemonė plėšikų ar vietinių konfederacinių kovų metu, miestiečių savavališkai daromi praėjimai buvo mūrijami, prie vartų stovėjo sargyba, nakčiai vartai būdavo uždaromi. Miesto įtvirtinimus reikėjo modernizuoti, keisti visą gynybinę koncepciją, tačiau tam nebuvo nei pinigų, nei noro.


            Vilniaus gynybinė siena buvo netikėtai sėkmingai panaudota XVIII amžiaus pabaigoje vykusio Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio sukilimo metu: 1794 m. balandžio 16 įvykusio slapto puolimo metu pavyko užimti miesto vartus ir tokiu būdu priversti rusus pasitraukti iš miesto, o birželio mėnesį vykusį rusų pirmą puolimą pavyko sustabdyti ties Aušros ir Spaso vartais. Antro puolimo metu vėl pavyko reikšmingai pasipriešinti, nors šį kartą apsiginti nepavyko. Pasirodė, kad nors miesto sienos buvo seniai statytos, miesto mūšio sąlygomis, neturinti sunkiosios artilerijos ir didvyriškai ginantis gynėjams ir šie iš esmės viduramžiški karo architektūros paminklai gali turėti didesnės reikšmės, todėl užgrobus Lietuvą Rusijai, sienos 1799 – 1802 m. buvo sąmoningai griautos, kartu su valdovų rūmais. Išliko tik šių sienų fragmentai, dalis buvusių bokštų pamatų ir vieneri Aušros vartai.
            Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=75095482
            Last edited by Danas; 25th August 2017, 16:10.

            Komentuoti


            • #7

              https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

              Komentuoti


              • #8
                Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimui – lietuvių sukurtas augalas?

                Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...alas-56-862118

                Komentuoti


                • #9
                  Gedimino kalne – nuošliaužų grėsmė visu perimetru

                  Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76290461

                  Komentuoti


                  • #10
                    Gedimino kalno tvarkytojai atrado XV–XVI a. Aukštutinės pilies gynybinės sienos liekanas

                    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...anas-56-897678

                    Komentuoti


                    • #11



                      Gedimino kalnas atskleidė senas klaidas







                      Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimta...klaidas/258067
                      © Lietuvos žinios

                      Komentuoti


                      • #12
                        Avarinė situacija ant Gedimino kalno suvaldyta, laukia kapitalinis tvarkymas, bet ir grėsmės likę

                        Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...like-56-982598

                        Komentuoti


                        • #13
                          Sutvarkytas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas




                          http://www.lnm.lt/sutvarkytas-gedimi...u6lxMFQW8wdYhc

                          Komentuoti


                          • #14
                            Geologas Vytautas Račkauskas: Gedimino kalnas ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė



                            http://www.lnm.lt/geologas-vytautas-...uh4U6g1x10dCdU

                            Komentuoti


                            • #15
                              Konkursas dėl Gedimino kalno tvarkymo bus skelbiamas kovo mėnesį

                              Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1099764?copied

                              Komentuoti

                              Vykdoma...
                              X