Announcement

Collapse
No announcement yet.

Kosmonautika ir visatos tyrinėjimai

Collapse
X
 
  • Filtras
  • Laikas
  • Rodyti
Ištrinti viską
Naujas pranešimas

  • #61
    Ne visai taip. Labiausiai masė taupoma neįtraukiamose važiuoklėse, nes įtraukiama visada sunkesnė, sudėtingesnė, jai reikalinga papildoma niša ir pan., bet tokia pagrinde naudojama tik lėktuvuose, kurių greitis iki 400 km/h. Šiuo atveju slidę greičiausiai naudoja dėl to, kad tokiu greičiu besileidžiančio aparato apačia smarkiai įkaista ir ratus apsaugoti nuo temperatūros poveikio labai sudėtinga, užtat priekyje ir nutarta jų atsisakyti. Bet tai kaip jis leidžiasi aerodrome, praktiškai nevaldomas...
    P.S. Nors, dar sykį pagalvojus, svorio faktoriaus atmesti irgi negalima. Bet kuriuo atveju, turi būti labai svarbi priežastis tokiam sprendimui. Slidė asfaltui ar betonui nepritaikyta, jos pagalba leidžiamasi ant kitokių paviršių.
    Last edited by ulfberht; 6th April 2018, 15:28.

    Komentuoti


    • #62
      Vienareikšmiškai sakyčiau, kad atsisakyta rato dėl mažesnės masės. Sutaupytas kilogramas-kitas sukelia sniego gniūžtės efektą.

      Komentuoti


      • #63
        Ko gero, mūsų visų pozicijos kritikuotinos kaip pernelyg supaprastintos. Galima lengvai paklausti - jei priežastis vien svoryje, tai kodėl slidės nepanaudotos vietoj pagrindinės važiuoklės, kaip X-15? Kodėl šitos schemos atsisakyta šatluose, X-37 ir t.t.? Be abejo, lengvumas, paprastumas - aiškūs pliusai, tik jie eina komplekte su tam tikrais minusais. Bet komerciniai Unity ir Dream Chaser pasirinko būtent šitą važiuoklės schemą ir reiškiu gilų įsitikinimą, kad tai susiję su tam tikrais viešai neskelbiamais kosminių aparatų naudojimo aspektais. Galbūt saugumo.

        Komentuoti


        • #64
          Manau, kad priekinė važiuoklė negauna tokios apkrovos, todėl gali būti sėkmingai pakeista slide. Leidimosi momentu pirmiausia žemę paliečia pagrindiniai ratai, priekinė važiuoklė žemę paliečia jau sumažėjus greičiui.

          Komentuoti


          • #65
            Dalinai sėkmingai. Ta problema labai susijusi su nusileidimo paviršiumi. Jei slidėmis pakeisti pagrindinę važiuoklę, tai toks aparatas, kaip ir X-15, ir tegalės leistis ant kokio išdžiuvusio ežero dugno. Jei slide pakeisti tik priekinę važiuoklę, tai toks aparatas kaip Unity jau gali leistis ant specialių aerodromų betoniniu paviršiumi. Bet naudotis paprastais asfalto takais jis negalės - va, Dream Chaser norėjo sertifikuoti nusileidimui paprastuose aerodromuose ir niekas nesigavo, jei neklystu. Todėl, kad slidė iškart sugadins pakilimo-nusileidimo taką. Ir kur tada įsakysit leistis ekstra atveju? Žodžiu, šitas sprendimas turi savo kainą ir ta priežastis turėtų pakankamai svarbi... Bet vien įkaitimu aiškinti, matyt, irgi negalima - juk pagrindinė važiuoklė linkusi įkaisti dar labiau. Juolab, kad Dream Chaser regis jau turėjo avariją, ir ji buvo susijusi būtent su pagrindine važiuokle.
            Dabar čia permečiau akimis -
            https://www.nasaspaceflight.com/2012...test-approach/
            Ką galima sužinoti: tokio tipo aparatai leidžiasi gan greitai - virš 350 km/h; bandymų metu paaiškėjo, kad kilus problemoms su pagrindine važiuokle, aparatą lengviau suvaldyti priekinę važiuoklę pakeitus slide; gamintojo teigimu, kitos tokio sprendimo teigiamos pusės - paprastumas, lengvumas, saugumas.
            Speaking of the rationale for opting to use a skid strip, SNC noted it is a simple, light, safe option. They also added that there had been some issues with the analysis of the performance of tires in the space environment and this eliminates one of the tires – with the other two tires easier to control than the nose wheel if there’s a problem with one of them.
            SNC noted they do not expect any crosswind limitations from the skid.
            Kažko nepasako iki galo, imho.

            Komentuoti


            • #66


              „SpaceX“ paleido raketą su planetų ieškosiančiu NASA zondu TESS





              NASA trečiadienį paleido 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės skalbimo mašinos dydžio kosminį aparatą, turintį padėti smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių Žemės dydžio planetų, kuriose galėtų būti gyvybės.

              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=77753161


              Komentuoti


              • #67


                Komentuoti


                • #68
                  Rusai savam stiliui ,
                  https://www.gazeta.ru/science/2018/1...12022177.shtml

                  Komentuoti


                  • #69
                    Originally posted by Raimissilka Peržiūrėti pranešimą
                    O man būtų visai įdomūs samprotavimai sabotažo tema. Juolab, jei kažkas atsitiks ir su sekančiu Sojuzu, tai kaip sako Putino bendradarbiai, jei sutapimų daugiau nei du - tai nebe sutapimai. Pafantazuokim.
                    Įsivaizduokit, jei sekantis Sojuzas nepakyla iki kritinės datos-sausio-vasario mėnesio. Tada ekipažas bus priverstas palikti TKS, kuri gali veikti autonomiškai, bet tokios situacijos kaip su tuo oro nuotėkiu, kuomet būtinas žmogaus įsikišimas vietoje, gali tapti fatališkomis. Tai sužlugdytų ir visas dabartines amerikiečių pilotuojamų kosminių aparatų programas, nuo Dream Chaser iki Masko ir Boeing kuriamų pilotuojamų kapsulių, kurios visos skirtos pirmiausia(ar vien) skrydžiams į TKS. O dar girdėjau, kad nepavykusį skrydį draudusi kompanija atsisako mokėti draudimą ir renkasi bankrotą, gal todėl, kad draudimo suma dvigubai didesenė už Sojuzo vertę. Sovpadienie?

                    Avarijos momentas

                    Last edited by ulfberht; 17th October 2018, 15:06.

                    Komentuoti


                    • #70
                      Man ta draudimo bendrovės pozicija tokia graudžiai juokinga atrodo. Tipo duokit mums pinigų mes jus apdrausim, o kai reikia padengti žalą - ai gal geriau jūs ten patys tvarkykitės...

                      Komentuoti


                      • #71
                        Originally posted by ulfberht Peržiūrėti pranešimą

                        O man būtų visai įdomūs samprotavimai sabotažo tema. Juolab, jei kažkas atsitiks ir su sekančiu Sojuzu, tai kaip sako Putino bendradarbiai, jei sutapimų daugiau nei du - tai nebe sutapimai. Pafantazuokim.
                        Įsivaizduokit, jei sekantis Sojuzas nepakyla iki kritinės datos-sausio-vasario mėnesio. Tada ekipažas bus priverstas palikti TKS, kuri gali veikti autonomiškai, bet tokios situacijos kaip su tuo oro nuotėkiu, kuomet būtinas žmogaus įsikišimas vietoje, gali tapti fatališkomis. Tai sužlugdytų ir visas dabartines amerikiečių pilotuojamų kosminių aparatų programas, nuo Dream Chaser iki Masko ir Boeing kuriamų pilotuojamų kapsulių, kurios visos skirtos pirmiausia(ar vien) skrydžiams į TKS. O dar girdėjau, kad nepavykusį skrydį draudusi kompanija atsisako mokėti draudimą ir renkasi bankrotą, gal todėl, kad draudimo suma dvigubai didesenė už Sojuzo vertę. Sovpadienie?

                        Avarijos momentas

                        Tipo ,,ни себе ни людям" . Galima tikimybė. Bet kad vistiek sojuzus tai lygtai Amerikiečiai finansuoja dabar pilnai, o ateityje? RD-180 jau irgi nebepirks.Ir rusai lieka kosmoso pakraštyje.Tai kodėl nepakenkus. Pritariu minčiai

                        Komentuoti


                        • #72
                          O kas įvyko kaip ir sėkmingai - tai Vokietijos-Japonijos antroji ekspedicija į Ryugu asteroidą.
                          2014 metų gruodį paleistas japonų automatinis erdvėlaivis Hayabusa2 po 4 metų - liepą - pasiekė asteroidą, ir šį mėnesį ant jo paviršiaus nuleido Vokietijos aerokosminio centro sukurtą tyrinėjimo aparatą MASCOT.
                          Asteroidas įdomus ir tuo, kad skrieja santykinai netoli Žemės ir kelia nedidelę susidūrimo grėsmę.


                          Ateinančiais metais bus surinkti asteroido pavišiaus uolienų pavyzdžiai ir 2020 gruodį erdvėlaivis su jais grįš Žemėn.
                          O tam sykiui, be kitų duomenų, surinkti detalūs Ryugu paviršiaus atvaizdai




                          Kas nustebino tyrinėtojus - ant asteroido paviršiaus - skirtingai nuo Mėnulio- nėra regolito, smulkaus nuotrupų sluoksnio, kurio čia tikėtąsi kaip miltų.


                          Be viso to, Hayabusa nuleido ir 2 roverius, judančius paviršiaus tyrinėjimo aparatus



                          Komentuoti


                          • #73
                             

                            Komentuoti


                            • #74
                              Dabar, kai visas dėmesys vėl pradeda krypti hipergarsinių aparatų link, galima prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo. 1957 m. spalį pradėta Dyna Soar programa išaugo iš trijų skirtingų pilotuojamų hipergarsinių žvalgybinių aparatų studijų, apjungtų į vieną programą. Per sekusius 6 tyrinėjimų ir technologijų kūrimo metus padėtas pagrindas vėlesniems suborbitiniams aparatams, įskaitant ir šatlus.

                              Pagal programą kurtas Boeing X-20 - daugkartinio naudojimo pilotuojamas hipergarsinis suborbitinis aparatas, kurį orbiton iškelti turėjo tuometinės tarpkontinentinės balistinės raketos Titan pakopa. Nors aparatas pristatomas tiesiog kaip daugkartinio naudojimo erdvėlaivių protėvis, iš tiesų jis pirmiausia domino KOP kaip potencialus transatmosferinis žvalgybinis aparatas ir bombonešis. Ir nors 1963 metais projektas buvo nutrauktas dar iki pirmojo aparato skrydžio, būtent šio projekto metu pradėta hipergarsinių skrydžių studija, sukurtos kosminio aparato nusileidimo atmosferoje ir apsaugos nuo karščio technologijos, apskaičiuotos skrydžių trajektorijos, sukurti pilotų skafandrai, keraminė "nosies" danga ir t. t. Kartu, šitą projektą žinoti būtina vien dėl bendro išsilavinimo, nes kartais jį mėginama ignoruoti, kadangi jis griauna mitą apie tarybinės "Spiralės" pirmenybę...

                              Komentuoti

                              Vykdoma...
                              X